Daugelis nėra patenkinti savo išaugintais pomidorais ir kaltina sėklas.

Kaip nepasiklysti besivaikant skonio

Sodas

Daugelis nėra patenkinti savo išaugintais pomidorais ir kaltina sėklas.

Ne vienas daržininkas kasmet perka vis kitokių veislių pomidorų sėklų – trokšta turėti kuo skanesnių šių daržovių. Ir kaskart tenka nusivilti. Kai kurie mena, kokius kvapius ir sultingus pomidorus valgė vaikystėje, kiti kažkada buvo tokių užsiauginę, bet pamiršo veislės pavadinimą, treti kažkur ragavo ir dabar patys norėtų užsiauginti. Kad ir kaip buvo, bet dažnas nėra patenkintas derliaus kokybe. Juk ant sėklų pakelių daug žadantys aprašymai, tačiau nusipirkus, pasėjus ir sulaukus pirmų vaisių tenka tik atsidusti. Kodėl taip atsitiko ir ar visada kaltos pomidorų sėklos? Taigi šiemet reikėtų daryti kitaip, kad vaisiai būtų gardesni.

Nukenčia kai kurios savybės

Pomidorų veislių (būtent jų, o ne hibridų), vedančių neskanius vaisius, nėra. Hibridai gaunami sukryžminus kruopščiai atrinktas veisles. Norint, kad hibridai pasižymėtų kokiomis nors naujomis savybėmis, kartais nukenčia skonio ypatumai.

Iš hibridinių veislių pirmiausia reikalaujama, kad jos būtų atsparios ligoms, derlingos, išaugintų gražius, kuo ilgiau negendančius ir gabenti tinkamus vaisius. Žinoma, gerai būtų, jeigu sunokintų gardžius vaisius, bet tai – ne esminis reikalavimas.

Kad naujų veislių sėklos patektų į rinką, tenka eksperimentuoti ne vienerius metus – žiūrima, kaip augalai pakelia įvairias auginimo sąlygas, ar tinkami maistui. Niekas nesiims šio darbo, jeigu pasirodys, kad pomidorų neįmanoma valgyti.

Pomidorai sąlyginai skirstomi į salotinius – jie didesni ir saldesni, turi plonesnę odelę; tinkamus perdirbti – yra vidutinio dydžio, rūgštesni, sultingesni; kokteilinius ir vyšninius – maži, saldūs, nes turi iki 15 procentų cukraus, kvapūs, valgomi švieži; slyvinius – pailgi, storesnės odelės, tinka konservuoti, įvairiems patiekalams gaminti; įvairiaspalvius (rožiniai, geltoni, žali, tamsių atspalvių) – jie turi daugiausia antioksidantų.

Kiekvienas etapas savitas

Taip gamtos sutvarkyta, kad kiekvieno augalo „tikslas“ – pasirūpinti palikuonimis. Daržovių – toks pat. O koks bus jų skonis, priklauso nuo daugelio dalykų. Ne vien nuo veislės ar hibrido, bet ir nuo augimo sąlygų. Nesvarbu, kuo tręšite pomidorus – pelenais, mėšlu ar mineralinėmis trąšomis, augalai pasisavins naudingąsias medžiagas tik tada, kai jas suskaidys bakterijos. Svarbiausia, nepamirškite, kad, kaip ir žmogus, pomidorai turi augimo etapus. Taigi tręškite pagal juos – juk mažo vaiko nemaitinsite šašlykais. Azoto pomidorams daugiausia reikia mezgantis vaisiams. Jeigu jo trūksta, pomidorai būna maži ir greitai sunoksta.

Ne visi supranta mikroelementų

naudą pomidorams. Nors ir labai mažai – šimtosios ar net tūkstantosios gramo dalies, bet jų itin reikia pomidorams. Kodėl? Kad vaisiuose būtų subalansuotas cukraus ir rūgščių kiekis, augalas turi gauti užtektinai maistingųjų medžiagų. O jos pasisavinamos tik įvykus tam tikroms reakcijoms. Tų procesų katalizatoriai ir yra mikroelementai. Pavyzdžiui, nedidelis kiekis molibdeno pagerina azoto pasisavinimą. Nepanaudotas azotas augaluose kaupiasi kaip nitratai.

Pomidorams dažnai trūksta magnio, tai gali parodyti pageltę apatiniai lapai ir per anksti nokstantys vaisiai. O tokie nėra skanūs. Vaisiams augant, padidėja kalcio ir kalio poreikis. Nuo jų labai priklauso pomidorų dydis, ląstelių tvirtumas, veislei būdinga spalva, cukraus kiekis.

Laistymo ypatumai

Dirvožemio drėgnumas taip pat turi įtakos pomidorų skoniui. Jeigu augalus laistote dažnai ir vandens pilate nedaug, formuojasi paviršinė šaknų sistema. Tokia jautri temperatūros svyravimui ir vaisiai bus rūgštoki bei vandeningi, turės mažiau C vitamino. Nerekomenduojama šiltnamio pomidorų laistyti vakare, nes iki nakties vanduo nespėja išgaruoti ir labai padidėja drėgmė. Susidaręs kondensatas paskatina grybines ir infekcines ligas. Be to, vaisiai ima trūkinėti.

Jeigu laistote retai, bet gausiai, vystosi stipresnė šaknų sistema. Ji galės aprūpinti augalą įvairesnėmis maistingosiomis medžiagomis. Tada ir pomidorai bus gardesni. Tačiau žemė neturi būti per sausa, kitaip gali suaktyvėti kenkėjai, suglebti ar pradėti suktis pomidorų lapai. Jei atsitiko taip, kad žemė perdžiūvo, iš karto nepilkite daug vandens – palaukite, kol jis susigers, tada vėl paliekite.

Svarbu ir kokiu vandeniu laistote. Negalima pilti šalto vandens, jo temperatūra turėtų būti apie 22 laipsnius. Stenkitės nesudrėkinti nei stiebų, nei lapų. Kai vanduo susigers, dirvą supurenkite.

Patyrę daržininkai pataria per savaitę pomidorus laistyti vieną du kartus. Be abejo, atsižvelkite į oro sąlygas ir pomidorų augimo fazes, pavyzdžiui, pasodintus daigus, kol jie įsitvirtins, tenka dažniau laistyti, daugiau drėgmės reikia ir vaisius nokinantiems pomidorams.

Lauke – gardesni

Ne mažiau svarbu žinoti, kokių pomidorų – determinantinių ar indeterminantinių – sėklų įsigijote. Pagal tai formuojami krūmai. Determinantinių pomidorų nereikia genėti, nes užauga iki tam tikro aukščio ir daugiau nebesistiebia. Nugenėję sulauksite menkesnio derliaus.

Indeterminantiniai yra aukštaūgiai ir gali augti iki bet kokio aukščio, kol nugnybiama jų viršūnė. Kad tokiems pomidorams pakaktų maisto medžiagų, išgenėkite augančius virš lapų pažastinius ūglius. Trūkstant reikalingų elementų, vaisių ir kokybė, ir skonis suprastėja.

Kad ir kokių veislių ar hibridų pomidorus augintų, kai kurie sodininkai nuskabo beveik visus jų lapus. Esą tada mezga daugiau vaisių, jie būna didesni ir gardesni. Tačiau pomidorai negali būti belapiai. Lapai jiems reikalingi, kad neperkaistų ir kad nesutriktų gyvybiškai svarbūs procesai. Per daug nugenėti pomidorai prinoks, bet praras veislei būdingą skonį.

Išauginti atvirame grunte vaisiai visada skanesni nei šiltnamyje. Kodėl taip yra? Prisiminkite fotosintezę – organinių medžiagų gamybą iš neorganinių medžiagų. Augalai turi gauti anglies dvideginio, jis – būtinas mitybai, tada išskiria deguonį. O anglies dvideginis pasisavinamas iš oro. Taigi kuo intensyviau cirkuliuoja oras, tuo daugiau pomidorai gauna anglies dvideginio. Šiltnamyje oras nejuda taip, kaip lauke, todėl fotosintezė lėtesnė, pomidorų mityba prastesnė, tad ir vaisiai ne tokie gardūs.

     Naudinga

Pirkite atsparių ligoms veislių pomidorų sėklas – ligoti vaisiai niekada nebus skanūs.
Indeterminantinių pomidorų vaisiai paprastai būna mėsingesni.
Prastesnio skonio būna auginami ankštuose šiltnamiuose pomidorai, nes žemesnis fotosintezės lygis, didesni temperatūros svyravimai.
Kai dirvoje trūksta kalio ar azoto, pomidorai būna rūgštūs.
Ant krūmo subrendę pomidorai yra kvapesni ir skanesni, turi daugiau vitaminų.
Pernokusių pomidorų suprastėja skonis, nes cukrus virsta organinėmis rūgštimis.
Kai trūksta šviesos ir šilumos, kai yra per daug drėgna, pomidorų vaisiai pasidaro vandeningi ir rūgštoki.
Šiemet padarykite eksperimentą: prie pomidorų pasodinkite bazilikų, rozmarinų ar kitų kvapiųjų prieskonių – tvirtinama, kad pomidorai būna aromatingesni.

Susiję straipsniai


Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.