Jeigu manote, kad patiems pasidauginti rododendrų – aukštasis pilotažas, neklystate: taip ir yra.

Grožio niekada nebus per daug

Gėlės ir augalai Namai

Jeigu manote, kad patiems pasidauginti rododendrų – aukštasis pilotažas, neklystate: taip ir yra.

Netrukus masiškai sužydėsiantys rododendrai pavers mūsų aplinką rojaus sodais. Kas jau augina šiuos krūmokšnius, paliudys: tai liga. Įsigijus pirmąjį, norisi dar ir dar daugiau, kuo įvairesnių spalvų bei rūšių. Deja, rododendras – pirkinys ne iš pigiųjų. Užtat galima pabandyti jų pasidauginti, tikina sodininkystės ekspertai.

Burtai su sėklomis

Augalai iš sėklų vystosi geriau nei iš auginių – tai pliusas. Tačiau dauginimas sėklomis turi ir savų trūkumų, apie kuriuos, be abejonės, esate girdėję.

Iš sėklų išauginti rūšinių rododendrų palikuoniai nepaveldi savo tėvų savybių ir dažniausiai būna gerokai mažiau dekoratyvūs. Štai dėl ko sėklomis geriausia dauginti veislinius rododendrus arba selekcinius augalus. Ir turėti omenyje, kad daugumos rododendrų sėklų daigumas svyruoja nuo 60 iki 100 procentų.

Sėjai naudojamos šviežios sėklos. Renkamos jos pirmąją–antrąją spalio dekadą. Tuo metu sėklų dėžučių viršūnėlės paruduoja.

Rododendrų sėkloms nebūna ramybės periodo, jų nereikia stratifikuoti – galima imti ir sėti jau nuo lapkričio. Bet geriausia tą daryti vasario pabaigoje arba kovui prasidėjus. Sėjai specialistai rekomenduoja specifinę tarą – plastikinius vazonėlius chrizantemoms. Jie platūs, nelabai gilūs, su drenažo angomis ir juos patogu uždengti plėvele.

Truputis samanų ir daug šviesos

Į plataus vazono dugną pripilkite 1,5–2 cm keramzito arba žvyro sluoksnį. Ant jo – aukštapelkių tipo kiminų durpių arba aukštapelkių tipo kiminų durpių ir persijotų sutrūnijusių pušų spyglių (santykis 2:1). Svarbu, kad jo pH būtų 4,0.

Parduotuvėse siūlomas specialiai paruoštas gruntas azalijoms taip pat tiks.

Pripildę vazonėlius substrato, lengvai jį paspauskite, o paviršių apibarstykite 0,5 cm kiminų sluoksniu nuo vazono kraštų palikę 1,5–2 cm pločio juostą. Samanos turėtų būti smulkintos – maždaug 1 cm dydžio.

Rododendrų sėklas barstykite tiesiai ant kiminų kilimo. Jų nereikia spausti į žemę – sėklos privalo likti šviesoje. Baigę sudrėkinkite ištirpinto sniego arba lietaus vandeniu iš pulverizatoriaus ir uždenkite vazonus maistine plėvele (kad gerai laikytųsi, teks pritvirtinti gumelėmis).

Pageidautina, kad daiginami rododendrai šviesos gautų 14–16 valandų per parą, taigi be papildomo dirbtinio apšvietimo neišsiversite.

Ne lepūnėliai – tik mėgsta rūpestingumą

Jeigu sėklos šviežios ir kokybiškos, esant 18–22 laipsnių temperatūrai ir priklausomai nuo rododendrų veislės, septintą–dešimtą dieną jos sudygsta. Tuomet svarbiausia užduotimi iki pikavimo tampa sekti substrato drėgnumą: jei reikia, palaistyti, bet jokiu būdu neleisti jam permirkti.

Kiminai padeda išlaikyti žemę purią, taigi vos pasirodžiusių daigelių šaknys lengvai į ją prasiskverbia.

Tokiomis sąlygomis jaunučiai daigai neužsikrečia grybelinėmis ligomis, kaip, deja, dažnai nutinka naudojant kitus substratus. (Bet jeigu pastebėjote infekcijos židinius – daigai ėmė ruduoti ir pūti, pasirodė pelėsis, apdorokite augintinius fungicidais!)

Po plėvele būsimi rododendrai laikomi, iki užaugina vieną du tikruosius lapus. Kilus būtinybei, palaistomi. O jeigu atsirado požymių, kad augalams trūksta maisto (daigai sustojo augti, pagreitėjo arba sulėtėjo jų vystymosi fazės, išryškėjo augalo dalių neproporcingumas, pasikeitė

lapų sandara, dydis, forma ir spalva), reikės ir patręšti.

Šiame etape galima naudoti kompleksines trąšas (tręšti per šaknis) – azoto, fosforo ir kalio. Tai gali būti trąšos daigams arba specializuotos – azalijoms ir rododendrams. O likus parai iki planuojamo pikavimo, dar ir nupurkškite daigus kokiu nors augimo stimuliatoriumi.

Lauke, bet po stogu

Patogiausia rododendrus išpikuoti į 42x42x65 mm dydžio daigyklas. Į jas pripilkite aukštapelkių tipo kiminų durpių arba jų ir pušų spyglių mišinio (santykis 2:1). Taip pat į kiekvieną daigyklą įdėkite po granulę pailginto poveikio trąšų, skirtų 3–4 arba 5–6 mėnesiams.

Kadangi rododendrų daigai labai smulkūs, pikuojant bene patogiausia bus naudoti dantų krapštuką. Į substratą augalėliai įleidžiami iki sėklaskiltės – labai svarbu, kad tikrieji lapeliai neliestų grunto paviršiaus, antraip iššus.

Baigę pikuoti, daigus perliekite šaknų augimo stimuliatoriaus tirpalu ir padėkite į improvizuotą šiltnamiuką. Pastarąjį įsirenkite kur nors po medžiais subedę į žemę kelis lankus ir užtempę polietileno plėvelę. Ten grunto paviršių iš anksto pabarstykite pjuvenomis – jų sluoksnis turi siekti 1–2 cm.

Po tokiu stogu rododendrų daigus laikykite iki rugsėjo vidurio. Per visą tą laiką palaikykite substrato drėgmę ir, jei reikia, patręškite tomis pačiomis trąšomis, kurių bėrėte pikuodami.

Paskutinis etapas

Kruopščiai prižiūrėkite, kad rododendrų šiltnamyje nepridygtų piktžolių, neįsiveistų kenkėjų, neatsirastų ligų.

Nuo trečiosios rugpjūčio dekados 1–2 kartus su 14 dienų intervalu patręškite rododendrus fosforo ir kalio trąšomis – jos padės ūgliams sumedėti.

Na, o nuo rugsėjo vidurio pradėkite pratinti savo augintinius prie gyvenimo lauke. Jeigu tuo laiku jau pila lietūs, polietileno plėvelę galite nuimti iš karto ir rododendrai greitai adaptuosis prie naujųjų sąlygų. Bet jei orai sausi, dangą būtina nuimti palaipsniui.

Žiemai daigyklas teks perkelti kur nors į vėsų rūsį, kur nuolat laikytųsi 1–3 laipsnių temperatūra. Visus šaltuosius mėnesius rododendrus lankykite, tikrinkite, ar substratas neperdžiūvo, ir prireikus palaistykite.

Pavasarį augalus jau bus galima išsodinti į 0,5 litro talpos vazonėlius. Per kitą sezoną, jeigu laikysitės agrotechnikos taisyklių, rododendrai ūgtelės pakankamai, kad galėtumėte juos išsodinti į nuolatinę augimo vietą.

Pagaukite, jei galite

Daugelio rododendrų rūšių, veislių ir formų gyvašakės šaknijasi ganėtinai sunkiai, o kai kurių ir išvis neturėkite vilties šitaip užsiauginti. Bet specialistai vis dėlto rado sėkmingą metodą išauginti naują augalą iš vieno žalio stiebelio.

Dauginti parinkta rododendro gyvašakė turi būti optimaliai subrendusi. Jeigu šviežią žalią rododendro šakelę galite apvynioti aplink pirštą, ji dar per jauna. Jeigu ūglis sumedėjęs (lapus metančių rododendrų spalva tokiu atveju pasikeičia iš žalios į rudą), tuomet jau per vėlu. Būtina pagauti tą trumputį laiko tarpelį, kada galima atlikti operaciją.

Keblu tai, kad skirtingoms rododendrų grupėms tas metas irgi skirtingas. Tiems patiems lapus metantiems rododendrams toks langas atsiveria maždaug 7-ioms dienoms. Pusiau visžalių ir visžalių rododendrų ūglių medėjimas lėtesnis, todėl jų dauginimui palankus laikas santykinai ilgesnis. Tačiau apytikriai visų rododendrų dauginimo gyvašakėmis terminai būtų tokie:

  • lapus metantieji, pusiau visžaliai ir išimtys tarp visžalių rododendrų (Rh. carolinianum ‚P.J.M. Elite‘, Rh. impeditum ‚Ramapo‘) – antroje birželio dekadoje,
  • visžaliai rododendrai – antroje rugpjūčio dekadoje.

Viskas ore

Gyvašakės imamos nuo visiškai sveikų motininių augalų. Ūgliai turi būti šiųmečiai, 5–10 cm ilgio (smulkialapių rododendrų tiks ir trumpesni) ir visi daugmaž vienodo storio.

Stambialapių rododendrų ūgliams lapus reikėtų pritrumpinti maždaug trečdaliu. Apatinę ūglio dalį nupjauti iškart po miegančiu pumpuru. Iš viso ant šakelės turėtų likti 4–6 lapai.

Kad greičiau išleistų šaknis, apatinės ūglio dalies (1–2 cm ilgio) šone pašalinkite žievės sluoksnį iki pat brazdo, o tada visus pjūvius apdorokite šaknų augimo stimuliatoriumi.

Iki išleis šaknis, rododendrų šakelės apgyvendinamos tokiose pat daigyklose – tai yra ne mažesnėse kaip 42x42x65 mm dydžio. Prikimškite jas aukštapelkių tipo kiminų durpių, perlito ir skalauto upės smėlio mišinio (santykis 4:1:2). Tada pastatykite maždaug 20 cm aukštyje, o ant žemės padėkite padėklus su vandeniu. Visą šią konstrukciją įkurdinkite po vešliomis medžių lajomis ir virš jos įrenkite šiltnamėlį, tokį kaip anksčiau aprašytasis.

Iš padėklų garuojantis vanduo užtikrins po plėvele optimalią drėgmę rododendrams įsišaknyti (95– 100 proc.), o faktas, kad jie kybos ore, – vienodą temperatūrą visoms augalo dalims. Svarbu tik nepamiršti kartą per savaitę patikrinti, kad substratas nebūtų perdžiūvęs ir padėkluose nestigtų vandens.

Lapus metantieji ir pusiau visžaliai rododendrai (taip pat anksčiau nurodytos dvi išimtys tarp visžalių rododendrų) įsišaknija per 1,5 mėnesio, visžaliai – per 3,5 mėnesio. Taigi pirmieji būna įgiję šaknis jau vasaros pabaigoje. Toliau su jais elkitės (pratinkite prie lauko sąlygų, ruoškite žiemoti) taip pat, kaip elgiatės su iš sėklų sudaigintais rododendrais.

Visžaliai rododendrai ir baigiantis rudeniniams lauko darbams dar nebūna įsišakniję, todėl jiems reikia pratęsti vegetaciją sudarant šiltnamio sąlygas: palaikant 18–22 laipsnių temperatūrą ir 95–100 proc. drėgmę.

Susiję straipsniai


Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.