Boro rūgštis naudojama tiek sodininkystėje, tiek daržininkystėje.

Boro rūgštis sodininkystėje

Naudinga Sodas

Boro rūgštis naudojama tiek sodininkystėje, tiek daržininkystėje.

Ši medžiaga gali būti naudojama kaip trąša, sėklų daiginimo stimuliatorius, kaip priemonė, skatinanti gausesnį dekoratyvinių augalų žydėjimą, padedanti gauti didesnį braškių, bulvių, burokėlių ir kitų daržovių derlių. Taip pat boro rūgštis naudojama augalams apsaugoti nuo ligų ir skruzdėlėms naikinti.

Kas yra boro rūgštis?

Boras – vienas iš reikalingiausių augalams mikroelementų. Jis normalizuoja azotinių medžiagų sintezę, gerina apykaitos procesus, didina chlorofilo kiekį lapuose. Boro rūgštis (H3BO3) – paprasčiausias ir prieinamiausias boro junginys. Jo dedama į daugelį kompleksinių trąšų. Pati medžiaga yra bespalvių, bekvapių, lengvai tirpstančių vandenyje kristalų pavidalo. Tai viena iš silpnesnių rūgščių. Jeigu dirvoje gerai pasisavinamo boro pakanka, sulaukiama didesnio derliaus, vaisiai ir daržovės geriau laikosi, augalai tampa atsparesni nepalankioms sąlygoms.

Naudinga augalams

Boro rūgštis duoda gerų rezultatų velėniniuose jauriniuose dirvožemiuose, miško pilkžemiuose ir lengvuose juodžemiuose. Ypač ji reikalinga sklypuose, kuriuose gausu karbonatų, tamsiuose ir įmirkusiuose dirvožemiuose, nurūgštinus rūgščią žemę.

Naudojant šią medžiagą gausiau mezga vaisinės ir uoginės kultūros, stimuliuojamas naujų augimo taškų ant stiebų ir šaknų formavimasis, gerėja derliaus skonis, susikaupia daugiau cukrų. Jeigu boro trūksta, vargsta ir kartais pradeda pūti šaknys, sunkiau patenka medžiagos į augalo dalis, ima vėluoti jo vystymasis. Augalai tampa neatsparūs ligoms – sausajam ir rudajam puviniui, bakteriozėms, vaisių viduje formuojasi tuščios ertmės. Taip pat gali apmirti augimo taškai, nesiformuoti dulkinės. Ypač boro stygius pastebimas sausais metais. Tada dažniausiai daržininkai net nesusimąsto, jog dėl mažo derliaus kaltas būtent šio elemento trūkumas. Ypač daug jo reikia obelims.

Boras augaluose „nemigruoja“ – iš senų, apmirštančių lapų nepereina į jaunus; jo reikia berti visą vegetacijos periodą. Norint saikingai naudoti boro rūgštį, reikia žinoti, kiek jos reikia tam tikroms kultūroms. Pagal tai jos skirstomis į tris grupes:

  • Gausiai: obelims, kriaušėms, žiediniams ir briuseliniams kopūstams, burokėliams, griežčiams;
  • Vidutiniškai: pomidorams, morkoms, salotoms, kaulavaisiams;
  • Mažai: žoliniams augalams, pupelėms, žirniams, bulvėms, braškėms. Nors bulvės ir braškės priklauso šiai grupei, boro trūkumas šiems augalams turi didelės įtakos.

Perdozavimas

Boro rūgštis priklauso mažiausiai kenksmingumo grupei. Patekusi ant odos nepakenkia, tačiau gali kauptis organizme, nes inkstai lėtai ją išvaro. Boro perteklius dirvoje pavojingas: dėl jo apdega apatiniai lapai, gelsta, apdžiūsta krašteliai, galų gale miršta

ir nukrenta. Kai jo dirvoje būna per daug, lapai suapvalėja, į vidų sukasi lapų krašteliai, pagelsta visas lapas. Pirmiausia nukenčia seni lapai. Didelis boro kiekis pašaruose gyvuliams sukelia sunkias lėtines ligas.

Boro rūgštis ir vabzdžiai

Boro rūgštis kaip insekticidas dažniau naudojamas kaip kontaktinis preparatas nuo tarakonų ir skruzdėlių, tačiau veikia ir per žarnyną. Sausas masalas su preparatu veikia kaip kontaktinis ir per vidų veikiantis nuodas, o drėgnas – kaip vidinis. Kombinuotas poveikis pasireiškia susikaupus nuodo vabzdžio organizme, pavyzdžiui, tarakonai žūsta praėjus 8–12 parų nuo pirmos panaudojimo dienos. Boro rūgštis pažeidžia vabzdžių nervų sistemą. Per kelias valandas juos ištinka paralyžius ir mirtis. Jeigu lavoną suėda kiti gentainiai, jų laukia tokia pati mirtis. Geriausiai boro rūgšties miltelius paberti skruzdžių susitelkimo vietose arba prie skruzdėlyno įėjimo.

Minkšti ir skysti masalai veikia geriausiai. Juos skruzdės ėda pačios ir dar nusineša į skruzdėlyną, kur nuodais „pasivaišina“ ir kiti vabzdžiai. Boro rūgštimi jomis atsikratyti greitai neįmanoma. Paprastai procesas trunka 2–4 savaites.

Užnuodytą masalą reikia padėti taip, kad jo nepasiektų naminiai gyvūnai ir naudingieji vabzdžiai.

Masalų receptai

  • Į pusę stiklinės (100 ml) karšto vandens įberiama 5 g boro rūgšties, ištirpdoma, įdedamas šaukštelis medaus arba 2 šaukštai uogienės. Mišinys išmaišomas ir supilamas į plokščią lėkštę, ji pastatoma šalia skruzdėlyno. Nuo lietaus apdengiama plastiko lakštu.
  • 2 kiaušinių tryniai išsukami su puse šaukštelio boro rūgšties. Susukami maži (mažesni už žirnį) rutuliukai ir sudedami ant takų.
  • Šaukštas vandens sumaišomas su 2 šaukštais glicerino, šaukšteliu medaus, 1/3 šaukštelio boro rūgšties ir 1,5 šaukšto cukraus. Iš masės pada-

romi rutuliukai. Jie ypač veiksmingi, nes ilgai išlieka drėgni ir minkšti.

  • Išverdamos 3 bulvės su lupenomis ir sutrinamos su 3 virtais kiaušinių tryniais, 10 g boro rūgšties ir šaukšteliu cukraus. Padaromi rutuliukai.

Dėl didesnio kiekio boro rūgšties masalas efektyvesnis netampa – skruzdės nugaišta nepriėjusios skruzdėlyno, tad kolonija vėl ima auginti kitas darbininkes.

Boro rūgštis sodui ir daržui

Boro rūgšties tirpalas stimuliuoja sėklų dygimą. Naudojamas tirpalas iš 0,2 gramo boro rūgšties ir litro vandens. Morkų, svogūnų, pomidorų, burokėlių sėklos mirkomos parą; kopūstų, agurkų, cukinijų – 12 valandų. Norint apdoroti didelį kiekį, sėklos apveliamos boro rūgšties ir talko miltelių mišiniu.

Boro rūgštis naudojama dirvai prieš sėją pagerinti kaip profilaktinė priemonė ir trūkstant boro. Prieš sėjant ir sodinant daigus žemė palaistoma tirpalu iš 0,2 gramo boro rūgšties ir litro vandens. Litro užtenka 10 kv. m. Tada dirva papurenama ir beriamos sėklos.

Boro rūgšties tirpalu galima patręšti augalus per lapus. Tam sumaišoma 0,1 g preparato ir litras vandens. Pirmą kartą purškiama formuojantis pumpurams, antrą kartą – žydėjimo metu, trečią – augalams derant. Jeigu kartu įmaišoma ir kitų trąšų, boro rūgšties kiekis mažinamas iki 0,05– 0,06 procento (5–6 gramai preparato ištirpinama 10 litrų vandens).

Boro rūgšties tirpalu tręšiama ir per šaknis. Imama 0,1–0,2 gramo boro rūgšties litrui vandens. Taip tręšiama tik kai augalams labai trūksta boro arba tikrai žinant, kad dirvoje šio elemento stinga. Pirmiausia augalai palaistomi vandeniu ir tik tada tirpalu. Paprastai per šaknis tręšiamos gėlės, tarpstančios velėniniuose jauriniuose dirvožemiuose arba durpių ir smėlio mišinyje.

Boro rūgštis lengvai tirpsta tik karštame vandenyje. Pirmiausia ji ištirpinama nedideliame kiekyje vandens ir tik tada praskiedžiama reikiamu kiekiu kambario temperatūros vandens. Per lapus tręšiama apniukusiu oru, geriausia vakare, kad neapdegintų saulė. Karštu oru pirmiausia augalai palaistomi.

Boro rūgštis braškėms

Kai trūksta boro rūgšties, braškių lapai tampa netaisyklingos formos, apmiršta jų krašteliai. Naudojant boro trąšas padidėja derlius, pagerėja braškių skonis. Ankstyvą pavasarį kereliai palaistomi boro rūgšties tirpalu su kalio permanganatu (1 gramas kalio permanganato, 1 gramas boro rūgšties, 10 litrų vandens). 10 litrų užtenka 30–40 augalų. Naudinga juos patręšti ir per lapus (5 gramai 10 litrų vandens).

Per lapus naudinga tręšti kompleksiniu mišiniu iš 2 gramų boro rūgšties, 2 gramų kalio permanganato, stiklinės sijotų pelenų ir 10 litrų vandens prieš žydėjimą, kai braškės išleidžia žiedpumpurius. Iš pelenų galima iš anksto pasidaryti ištrauką: stiklinė pelenų užpilama litru verdančio vandens ir palaikoma parą retkarčiais pamaišant. Po to nukošiama per marlę ir naudojama tirpalui paruošti.

Boro rūgštis obelims ir kriaušėms

Kai obelims ir kriaušėms stinga boro, sustorėja jų lapai, susiraito, patamsėja gyslos. Esant dideliam deficitui, jie nukrenta. Taip pat žūsta ūgliai su viršutiniais pumpurais, džiūsta kriaušių žiedai, deformuojasi vaisiai, paviršiuje atsiranda duobelių ir pažeisto audinio dėmių. Obelų vaisiai suserga sausuoju dėmėtumu, ant jų paviršiaus susiformuoja kamštinio audinio, kuris išsipučia ir deformuojasi.

Per lapus tręšiami vaismedžiai gausiau dera. Naudojamas tirpalas iš 10–20 gramų boro rūgšties ir 10 litrų vandens. Darbai atliekami vakare, prieš nusileidžiant saulei. Purškiama tolygiai visa laja. Pirmą kartą tai daroma susiformavus žiedpumpuriams, antrą kartą – po 5–7 dienų. Procedūra gerokai sumažina užsimezgusių vaisių kritimą, tad sulaukiama 20–30 procentų didesnio derliaus. Taip pat vaismedžiai tampa atsparesni nepalankioms klimato sąlygoms, geriau laikosi vaisiai.

Boro rūgštis vynmedžiams

Kai vynmedžiams trūksta boro, tarp gyslų atsiranda chlorotinių dėmių, kurios per laiką padidėja, susiformuoja mažai normalių pumpurų. Jauni sodinukai žūsta per metus arba po poros metų po pasodinimo į nuolatinę augimvietę.

Kad nekristų užuomazgos, pumpurų krovimo metu bent kartą patręšus vynmedžius boro trąšomis 20 procentų padidėja derlius. Daugelis mėgėjų piktinasi, kodėl auga mažos uogos. Taip gali nutikti dėl boro trūkumo. Jeigu vynmedis sukraus kokybiškus žiedus, šios problemos nebeliks. Vynmedžiams tirpalas ruošiamas ne tik su boro rūgštimi. Į jį dar rekomenduojama įdėti cinko sulfato (10 litrų vandens imama 5 g boro rūgšties, 5 g cinko sulfato).

Boro rūgštis pomidorams

Kai boro stinga pomidorams, pajuoduoja ir apmiršta stiebo augimo taškas, iš šaknies tarpstantys nauji ūgliai būna rudi, greitai lūžinėja jaunų lapų koteliai. Ant vaisių, paprastai viršūnėlėje, atsiranda apmirusio audinio rudų dėmių. Profilaktiškai rekomenduojama sėklas parą pamirkyti boro rūgšties arba mineralinių trąšų su boru tirpale (0,2 gramo preparato litrui vandens). Šios trąšos beriamos prieš sodinant daigus. Prieš žydėjimą purškiama boro rūgšties tirpalu (10 g preparato 10 litrų vandens). Jeigu norima, kad greičiau sunoktų vaisiai ir juose susikauptų daugiau cukraus, per lapus tręšiamas augalas su žaliais vaisiais.

Boro rūgštis dekoratyviniams augalams

Boras padeda greičiau pasisavinti kalcį ir gausiau žydėti. Tręšti per lapus naudojamas 1 procento boro rūgšties tirpalas (10 gramų 10 litrų vandens). Į jį galima įberti ir mineralinių trąšų. Tada boro rūgšties kiekis mažinamas porą kartų (0,5 gramo litrui vandens). Augalai purškiami, kai sukraunami žiedpumpuriai ir žydėjimo metu.

Labai naudinga boro rūgšties tirpalu nupurkšti rožes pavasarį (10 gramų preparato 10 litrų vandens). Grybelinių ligų profilaktikai jame 2–3 minutes palaikomi šių gėlių auginiai (20 gramų litrui vandens).

Boro rūgšties tirpalu tręšiami kardeliai (2 gramai boro rūgšties 10 litrų vandens), kai jie užauginę 3–4 lapus ir žydėjimo metu. Tada gėlės suformuoja didesnius svogūnėlius.

Boro rūgšties ir kalio permanganato mišinys (5 gramai boro rūgšties ir 2 gramai kalio permanganato 10 litrų vandens) skatina gausiau žydėti jurginus. Tręšiama 2–3 kartus iki žydėjimo vakarais kas 15–20 dienų.

Susiję straipsniai


Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.