Trečiadienį į pasitarimą susirinkęs Ministrų Kabinetas pristatė konkrečius kriterijus, kuomet būtų imtasi griežtesnių ribojimų, siekiant valdyti pandemiją.

Vyriausybei prakalbus apie naujus ribojimus, verslininkai pasigenda aiškumo dėl kompensacijų

Lietuva

Trečiadienį į pasitarimą susirinkęs Ministrų Kabinetas pristatė konkrečius kriterijus, kuomet būtų imtasi griežtesnių ribojimų, siekiant valdyti pandemiją.

Ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis pabrėžia, kad sprendimas dėl suvaržymų įvedimo dar nėra priimtas, bet situacija yra vertinama jau dabar. Vis dėlto jis priduria, kad apie konkrečių kompensavimo priemonių taikymą kalbėti šiuo metu dar per anksti.

Tačiau Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė teigia, kad verslininkai iš Vyriausybės pasigenda aiškios žinios, kokios kompensavimo priemonės būtų taikomos, nusprendus įvesti griežtesnius suvaržymus. Jos nuomone, aiškesnė komunikacija padėtų sumažinti ir įmonėse šiuo metu tvyrančią įtampą.

Tuo metu Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė laikosi pozicijos, kad Vyriausybei apskritai reikėtų pasverti, kokią žalą rinkai padaro žinios apie konkrečių ribojimų įvedimą, nepasakant, kokių kompensacijų už tai gali tikėtis verslininkai.

„Žinoma, kad pasakius A, reikia pasakyti ir B, arba tada jau nebegąsdinti verslų, nes verslai iš tikrųjų labai jautriai reaguoja į tokius signalus“, – Eltai teigė R. Vainienė.

V. Jurgutis: jeigu ribojimai atsirastų, pagalbos priemonės neišvengiamai būtų taikomos

Vis dėlto ekonomikos ir inovacijų viceministras V. Jurgutis pozityviai vertina faktą, kad Vyriausybė pradėjo diskusijas dėl galimų scenarijų prastėjančios epidemiologinės situacijos atveju. Tačiau kartu jis pažymi, kad Aušrinės Armonaitės vadovaujama ministerija šiuo metu daugiausiai dėmesio skiria tam, jog įmonių veikla nebūtų dar kartą visiškai uždaroma.

„Apskritai Ekonomikos ir inovacijų ministerija nuo antro karantino vidurio labai aktyviai įsitraukusi daro viską, kad nereikėtų uždarymo. Tikrai esame tarp tų pirmųjų, kurie siūlo įvairias prevencines priemones, sugriežtinimus, kaukių dėvėjimus, įvairius reikalavimus dėl testavimo tam, kad nereikėtų užsidaryti ir verslai galėtų dirbti, nereikėtų galvoti, kaip kompensuoti nuostolius“, – Eltai sakė V. Jurgutis.

Vis dėlto viceministras aiškina, kad, jeigu nutiktų taip, jog įmonėms tektų įvesti griežtus apribojimus, kompensacinės priemonės neabejotinai būtų taikomos.

„Jeigu visgi situacija pasisuktų taip, kad kažkokie papildomi ekonominės veiklos realūs ribojimai atsirastų, kai kažkas būtų uždaryti ar panašiai, tai žinoma, kad neišvengiamai bus pagalbos priemonės. Turės būti. Stengsimės, kad jos būtų kuo taiklesnės, labiausiai skirtos tiems verslams, kurie ir bus paveikti, ir kad būtų proporcingos patirtoms žaloms“, – teigė jis.

Pasak V. Jurgučio, Ekonomikos ir inovacijų ministerija yra pasirengusi pasiūlyti ir su socialiniais partneriais aptarti galimas taikyti pagalbos priemones. Jis sako, kad buvo įvertintos ir anksčiau taikytos kompensacijos bei atlikti tam tikri „namų darbai“, tačiau kartu pridūrė, jog nesinori klaidinti verslininkų, kadangi veiksmai priklausytų nuo konkretaus susiklosčiusio pandemijos scenarijaus.

„Dėl to, kokiu būdu tai būtų, yra anksti kalbėti. Mes tikrai vertiname situaciją, bet, jeigu būtų priimti sprendimai, reikėtų, visų pirma, atsižvelgti į tai, kaip atrodytų tie ribojimai“, – tikino V. Jurgutis.

R. Vainienė: labai didelis neapibrėžtumas susijęs net ne su pandemija, o su jos valdymo priemonėmis

Vis dėlto Prekybos įmonių asociacijos vadovė nesutinka, kad kalbėti apie kompensacijas, jau dabar prakalbus apie potencialius ribojimus, būtų per daug ankstyvas metas. Ji įsitikinusi, kad kalbėjimas vien apie būsimus suvaržymus lemia ir kur kas konservatyvesnį verslininkų požiūrį į galimas investicijas.

„Verslas gyvena lūkesčiais. Puikiai žinome, kad jeigu yra gera verslo nuotaika, tai jie ir žmones įdarbina, ir algas kelia, investuoja, bet jeigu yra neapibrėžtumas, ar žmonės galės eiti, pavyzdžiui, į kavines ar restoranus, tai jie nei galvoja apie naujos kavinės atidarymą, nei apie jos renovavimą, o tik kaip čia dar pataupyti, jeigu ateitų juoda diena. Aiškumo, kriterijų (dėl sugriežtinimų įvedimo – ELTA) reikia, bet jeigu jie nepamatuoti ir nepasverti, tai gal geriau būtų jų nesakyti“, – aiškino R. Vainienė, kartu pažymėdama, kad Vyriausybei apskritai reikėtų įvertinti, kokią žalą ekonomikai padaro kalbėjimas apie verslo uždarymą.

„Manau, kad iš tikrųjų (Vyriausybei – ELTA) reikėtų truputėlį tą retoriką pasverti ir pagalvoti apie tai, jeigu neplanuojama to daryti, kokius lūkesčius tai sukelia“, – pridūrė ji.

Pasak R. Vainienės, aiškesnė žinia apie galimas kompensacijas bent jau leistų verslininkams išvengti situacijos, kuomet jie apskritai nesijaučia užtikrinti dėl savo įmonės ateities.

„Įsivaizduokite, kaip dabar atrodo, kaip jaučiasi įmonės, kurioms gresia uždarymas. Jos, jeigu galvojo priimti darbuotojų, gal atideda tą priėmimą į darbą. Jos galbūt galvojo kažkokius atnaujinimus ar algų pakėlimą, bet atideda, nes yra labai didelis neapibrėžtumas, būtent susijęs net ne su pandemija, o su jos valdymo priemonėmis“, – tvirtino prekybininkų atstovė.

E. Šiškauskienė: jeigu būtų iš karto paskelbta apie kompensacines priemones, verslas jaustųsi pozityviau

Panašaus požiūrio laikosi Viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė, tvirtinanti, kad aiškus komunikavimas dėl būsimų pagalbos priemonių sumažintų rinkoje tvyrančią įtampą dėl neapibrėžtos įmonių ateities.

„Jeigu būtų paskelbta, kad štai tokie ribojimai ir verslui tokios kompensacijos. Jeigu dar stipresni, tai dar kitokios. Tai nuimtų daug įtampų. Tada būtų socialinis teisingumas“, – tikino E. Šiškauskienė.

Pasak jos, dabar Ministrų Kabinetas tokios situacijos, kai kompensacinis mechanizmas dar nėra paruoštas, jau nebegali pateisinti netikėtumo faktoriumi.

„Labiausiai pasigedome iš karto, prie kokių uždarymų kokios bus kompensacinės priemonės. Uždarys barus, uždarys renginius, o tada klausimas, ką darom? Kokios kompensacijos darbuotojams, kokios verslams kompensacijos. Čia labai paprasta pasakyti – uždarysime, bet jau nebegalima sakyti, kad pandemija ištiko netikėtai“, – mano viešbučių ir restoranų atstovė.

E. Šiškauskienė aiškina suprantanti viceministro V. Jurgučio poziciją, kad dabar koncentruojamasi į tai, kad visiško verslo uždarymo apskritai būtų išvengta, tačiau kartu pažymi, jog ne tik Vyriausybė, bet ir įmonės nori būti tinkamai pasirengusios galimiems suvaržymams.

„Aišku, mes visi nenorime tų ribojimų ir labai tikimės, kad jų nebus, bet jeigu būtų iš karto išdėliotos ir kompensacinės priemonės, tai ir verslui, paslaugų sektoriui, visiems būtų daug pozityviau. Suprantame, kad tų pinigų nebelabai yra biudžete ir kad iki paskutinės minutės neuždarinės, bet jeigu skaičiai kils, tai turime būti visi pasiruošę ir verslas turi skaičiuoti“, – teigė ji.

Pozityviai įvertino sprendimą dėl PVM lengvatos

Viešbučių ir restoranų atstovės teigimu, labiausiai pasiteisinusios valstybės pagalbos priemonės, taikytos įvedus karantiną, buvo gyventojų pajamų mokesčio (GPM) kompensacija, taip pat dalinė nuomos mokesčio kompensacija ir darbuotojų prastovų kompensacija, leidusi įmonėms išlaikyti savo darbuotojus.

Pasak jos, šiuo metu su Vyriausybe kalbama apie komunalinių išlaidų kompensavimo galimybes.

„Deramės su Vyriausybe, kad komunalines išlaidas padėtų kompensuoti labiausiai nukentėjusiems viešbučiams, kurių apyvarta krito 45 proc. ir daugiau. Nes nelabai matome, kad jos iki kito sezono iš viso išgyvens. Aš jau nekalbu apie uždarymą“, – įsitikinusi Viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė.

Nors aiškumo dėl galimų kompensacijų ir pasigendama, tačiau E. Šiškauskienė valdančiųjų vykdomoje politikoje įžvelgė ir pozityvių veiksmų. Jos teigimu, itin pasiteisino birželio mėnesį Seime priimtas sprendimas nuo 21 iki 9 proc. maitinimo sektoriuje laikinai sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM).

„Iš tikrųjų, ačiū premjerei, restoranus dabar gelbėja sumažintas PVM. Nes jeigu dar šito nebūtų sumažinę, tai būtų visiškos mišios mums. Padėjo išgyventi, nes dabar būtų užsidarę pusė restoranų“, – sakė viešbučių ir restoranų atstovė.

Nustatė rodiklį, kurį pasiekus būtų įvesti nauji ribojimai

ELTA primena, kad trečiadienį Vyriausybė aptarė koronaviruso pandemijos valdymo paketą ir paskelbė, nuo kada įsigalios naujieji COVID-19 ribojimai, apimantys Galimybių paso taikymą, kaukių dėvėjimo pokyčius, izoliacijos po kontakto su sergančiuoju tvarką pasiskiepijusiems asmenims.

Vyriausybės pasitarimo metu sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė pristatė COVID-19 pandemijos valdymo pokyčius, kuriuos Ministrų Kabinetas turėtų priimti ateinantį pirmadienį.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtą pandemijos valdymo priemonių planą siūloma taikyti, jei reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių užimtumas dėl COVID-19 pacientų pasiektų 240 lovų.

Pasiekus šią ribą, galėtų būti įvedamas renginių draudimas, profesionalaus sporto renginiai be žiūrovų, prekybos ploto ribojimo didinimas iki 50 kv. m, naktinių klubų, viešojo maitinimo įstaigų, nebūtinųjų prekių parduotuvių, laisvalaikio ir pramogų paslaugų uždarymas (arba darbo laiko ribojimas).

Taip pat būtų siūloma įvesti nuotolinį darbą, nuotolinį ugdymą ir aukštąjį mokslą, taip pat neformalaus ugdymo bei susibūrimų ribojimą.

Susiję straipsniai


Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.