Kopūstai – viena seniausių daržovių žmonijos istorijoje, ir net tolimi mūsų protėviai žinojo, kokie jie naudingi sveikatai.

Visos kopūstų paslaptys

Grožis Sveikata

Kopūstai – viena seniausių daržovių žmonijos istorijoje, ir net tolimi mūsų protėviai žinojo, kokie jie naudingi sveikatai.

Skirtingai nei kitos daržovės ar vaisiai, kopūstai visada įperkami. Tačiau dažniausiai pamirštame, kad turime tokį puikų ir lengvai prieinamą vitaminų bei kitų naudingųjų medžiagų šaltinį ištisus metus.

Universalus vaistas

Dar garsusis senovės Graikijos gydytojas Hipokratas rekomendavo kopūstais gydyti įvairias ligas. Tiesa, tik po daugybės šimtmečių paaiškėjo, kodėl ši daržovė tokia naudinga sveikatai.

Pavyzdžiui, šviežiuose baltagūžiuose kopūstuose esantis baltymas yra žmogaus organizme negaminamų, tačiau jam gyvybiškai būtinų aminorūgščių – lizino, metionino, treonino, triptofano – šaltinis. Visos šios medžiagos dalyvauja organizmui gaminant kraują, augimo ir audinių regeneracijos procese, stimuliuoja inkstus, antinksčius ir skydliaukę, padeda ištirpdyti „svetimus“ baltymus, patenkančius į mūsų kraują.

Be to, kopūstuose daug cholino. Jis būtinas riebalams pasisavinti, kepenims ir tulžies pūslei normaliai funkcionuoti, cholesterolio lygiui kraujyje sumažinti, net ankstyvo senėjimo profilaktikai.

Dėl visų šių priežasčių specialistai rekomenduoja kopūstus valgyti ištisus metus. Juk visiems mums taip reikalingo vieno iš „džiaugsmo“ hormonų – folio rūgšties – kopūstuose taip pat gausu. Ir ypač ankstyvosiose jų veislėse.

Na, o vitamino C koncentracija kopūstuose siekia net 50 mg šimtui gramų – beveik tiek pat, kiek citrinose, apelsinuose, ir daugiau nei yra mandarinuose.

Savojiniuose ir žiediniuose kopūstuose gausu alkoholio manito – natūralaus saldiklio, sergantiesiems diabetu galinčio pakeisti cukrų. Tiesa, minėtų rūšių kopūstuose yra ir dar vieno alkoholio – inozito, jis saugo nuo sklerozės.

Ir kompresams, ir nuo radiacijos

Liaudies medicinoje kopūstai jau nuo neatmenamų laikų vartojami daugeliui ligų gydyti. Kopūstų lapų kompresai dedami ant skaudamų sąnarių, mėlynių, pagelbsti sergant podagra. Sergant tromboflebitu padeda smulkinti šviežių kopūstų lapai, sumaišyti su kiaušinio tryniu. O kopūstlapiai, išvirti piene ir sumaišyti su sėlenomis, tinka kompresams sergantiesiems skrofulioze ir egzema.

Galima naudoti kopūstus ir kaip jauninamą priemonę. Ši daržovė valo kraują, stiprina imunitetą ir gerina organizmo tonusą. Kopūstai vadinami viena geriausių „šluotų“ šlakais užterštam organizmui, be to, puikiai susidoroja su vidurių užkietėjimu. Taigi kopūstai – idealus maistas žmonėms, norintiems palaikyti gerą formą.

Bet kopūstų pritaikymo spektras dar platesnis, nei įsivaizdavome. Kinijos mokslininkai kopūstuose ir ropėse aptiko medžiagos, mažinančios radioaktyvios spinduliuotės daromą žalą. Specialistai, pažymėję šią medžiagą formule SP88, jau nustatė, kad ji atnaujina leukocitų ir trombocitų gamybą.

     Įdomūs faktai

Kopūstus maistui vartoti pradėjo dar pirmykščiai žmonės, tačiau tais laikais tos daržovės niekuo nepriminė šiuolaikinių – tai buvo stiebai sultingais lapais. Tik po tūkstantmečius trukusios selekcijos kopūstai ėmė sukti gūžes.

Ekspertų nuomone, auginti tokius kopūstus, kokius mes auginame šiandien, pirmieji pradėjo senovės romėnai.

Europoje kopūstus iš pradžių valgydavo tik jūrininkai – kaip vaistą apsisaugoti nuo skorbuto. Tačiau ilgai plaukiodami taip priprasdavo prie šios daržovės, kad grįžę į sausumą įtraukdavo ją į kasdienį savo valgiaraštį.

Susiję straipsniai


Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *