Šiuolaikinių sodininkų valdos jau seniai liovėsi buvusios vien tik daržovių karalija.

Visi metai – grybų metai

Įvairenybės Sodas

Šiuolaikinių sodininkų valdos jau seniai liovėsi buvusios vien tik daržovių karalija.

Tikras sodininkystės entuziastas ir keliuose kvadratiniuose metruose sugebės įkurdinti lysves su daržovėmis, uogienojus, gėlynus. O dabar dažnas dar ir grybus. Mat užsiauginti raudonviršių, lepšių ar baravykų savo sodo sklype – visiškai realu.

Derlinga kaimynystė

Tiesa, grybų auginimas – subtilus reikalas, tačiau neįveikiamų kliūčių šiame darbe tikrai nėra. Turėdamas noro, kone kiekvienas sodininkas gali apsirūpinti raudonviršiais ir baravykais iš savo lysvės.

Svarbu ir tai, jog vertingų rūšių grybai sodui jokios žalos nepadarys, tik džiugins šeimininkus papildomu derliumi. Tereikės parinkti jiems tinkamą draugiją – pageidautina, miško medžius. Kad grybai derėtų, jiems būtina simbiozė su savo aukštaisiais kaimynais.

Labiausiai grybams patinka nepernelyg jauni, tačiau ir neseni medžiai, – jų amžius turėtų būti nuo 10 iki 30 metų. Miško grybai ištikimi savo įpročiams ir jų nekeičia. Kaip visi žinome, raudonviršiai labiausiai mėgsta beržų kaimynystę, lepšės – irgi beržų, bet dar labiau epušių, pušyninėms ir eglyninėms rudmėsėms reikalingos atitinkamai pušys ir eglės. Baravykams, priklausomai nuo jų rūšies, tinka ir spygliuočiai, ir ąžuolai, ir beržai ar skroblai.

Kepurėles – į kompostą

Kadangi šie metai grybingi, suradę pustuzinį gerų grybų jau galėtumėte pabandyti užsiveisti jų plantaciją. Juolab kad tai tikrai paprasta.

4–5 peraugusių grybų kepurėles susmulkinkite į košelę ir ją sumaišykite su kompostu (santykis 1:10).

Suraskite pavėsyje, po medžiais, tinkamą vietą ir iškaskite 5–10 cm gylio duobutes 30–50 cm atstumu viena nuo kitos.

Į kiekvieną duobutę įberkite po gerą saują komposto su grybų kepurėlių likučiais, tada uždenkite jas šienu arba nukritusiais lapais (sluoksnis turėtų būti nemenkas – 3–5 cm). Gausiai palaistykite.

Sporos komposte suformuos grybieną ir jau kitąmet duos derlių.

Grybai toje vietoje augs kelerius metus. Bet kad jų derlius nemažėtų, kas 2–3 metus pridėkite po naują saują komposto su sporomis.

Greitasis metodas

Kad savo sodo grybų paragautumėte jau pirmaisiais metais, aplink augantį grybą 30×30 cm plote nuimkite 15 cm dirvos sluoksnį.

Sode suraskite pavėsingą drėgną vietą po medžiais, iškaskite 15 cm gylio duobutes, į kiekvieną įberkite po porą saujų komposto, o ant viršaus uždėkite parsineštos iš miško žemės su grybiena.

Viską pridenkite šienu arba nukritusiais lapais ir dosniai palaistykite. Jeigu pavyko išsaugoti grybieną nepažeistą, grybai pradės dygti jau tą patį rudenį.

Jeigu dirvos lopas, kol jį pargabenote, subyrėjo, tais metais grybienai prireiks laiko atsigauti, tad derliaus iki kitų metų nesitikėkite.

Grybienos galima ir nusipirkti – pakuotėmis, tarsi paprastų sėklų, – ir išsodinti tokiu pat būdu, kaip mišinį iš grybų kepurėlių. Tačiau kiek gyvybingas bus pirktinis micelis, nežino niekas. Todėl geriau jį surinkti savarankiškai.

Sausu oru nepamirškite savo grybų plantacijos palaistyti ir neleiskite užželti pernelyg aukšta žole. Tačiau taip pat turėkite omenyje, kad toje vietoje, kur augs grybai, dirva negali būti ir persisunkusi vandeniu.

Kelmelis su staigmena

Jeigu jūsų sklype medžių nėra, nesikrimskite – vis tiek turėsite galimybę užsiauginti grybų. Tereikės parsinešti iš miško seną, bet dar ne visai sutrūnijusį kelmą arba išvirtusio medžio kamieną ir numesti pavėsingiausioje bei drėgniausioje sodo vietoje.

O kad apsirūpintumėte grybų derliumi ateičiai, susiraskite dar neišdžiūvusią lapuočio medžio (geriausia beržo) trinką, 20–30 cm atstumu viena nuo kitos pragręžkite 2–3 cm skersmens ir 5–7 cm gylio angas.

Jas užpildykite grybiena ir užkimškite samanomis.

Trinką pastatykite pavėsyje uždengę polietileno plėvele. Kai pasirodys pirmieji grybai, uždangalą nuimkite.

Tokiu būdu tiesiog idealu auginti visų taip mėgstamus kelmučius. Tačiau turėkite omenyje: sode šie grybai elgiasi gana agresyviai. Jie labai sparčiai suardys medieną, ant kurios juos įkurdinsite, ir netrukus gali pradėti augti ne tik ant nereikalingų kelmų, bet ir okupuoti silpnesnius medžius, taip sukeldami puvinį ir greičiausiai juos pražudydami.

Atskiro pasakojimo vertas grybas

Tai, žinoma, briedžiukai. Pasirodantys miškuose pavasarį, dažnai dar visiškai nenutirpus sniegui, šie keistos išvaizdos grybukai su kūginėmis, korį primenančiomis kepurėlėmis nevengia atklysti ir į sodybas. Jeigu pas jus tokio svečio dar nepasitaikė, vertėtų pagalvoti apie galimybę užsiauginti briedžiukų patiems – šiaip ar taip užsienyje jie priskiriami prie prabangiausių, delikatesinių grybų.

Seniai pastebėta, kad briedžiukai labai mėgsta gaisravietes. Tai jokiu būdu nereiškia, kad dėl jų turėtumėte išdeginti dalį sklypo. Daug paprasčiau ir saugiau bus pasinaudoti Europos sodininkų pamėgtu metodu.

Pasirodo, briedžiukai yra neabejingi obuoliams. Todėl rudenį į paprasčiausią lysvę suverčiamos ir užkasamos obuolių išspaudos, lupenos arba jų derliaus likučiai, tada žemė pridengiama lapais ir taip paliekama peržiem. Pavasarį lapai nugrėbiami, o į dirvą sodinami grybai.

Briedžiukai draugauja su dauguma lapinių medžių, tačiau, skirtingai nuo daugumos miško grybų, puikiausiai gali augti ir vieni.

Susiję straipsniai


Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *