Dešimt keisčiausių galimo savaiminio žmogaus užsidegimo atvejų.

Ugnis iš vidaus – mitas ar?..

Įvairenybės

Dešimt keisčiausių galimo savaiminio žmogaus užsidegimo atvejų.

Tiesa, oficialiai šis reiškinys nepripažįstamas ir vadinamas „tariamu fenomenu“, bet atvejai, kai žmogaus kūnas užsidega tarsi savaime, be išorinės liepsnos poveikio, net labai realūs.

Niekas iki galo nesupranta, kodėl taip nutinka, tačiau populiariausios teorijos sukasi apie vadinamąjį dagčio efektą. Pagal tai žmogaus kūnas – ir ypač riebalai – tampa degalais paslaptingoms liepsnoms. Aišku, dauguma mokslininkų tvirtina, jog toks dalykas iš principo neįmanomas. Esą reikėtų fantastinės temperatūros, kad žmogaus kūnas virstų pelenais. Bet mokslas mokslu, o kartais nutinka dalykų, kurių kitaip, kaip tik savaiminiu užsidegimu, nepavadinsi.

Tragedija gatvėje

Teigiama, kad šis incidentas įvyko Brazilijoje 2007 metų gruodžio 16ąją stebint visam būriui liudininkų, tarp kurių buvo net policijos pareigūnų. Jauną moterį liepsnos prarijo per kelias sekundes tiesiog gatvėje. Veidas, viršutinė kūno dalis, bet ypač rankos apdegė neatpažįstamai, taip pat itin smarkūs nudegimai liko ant dešiniosios kojos.

Internete vis dar galima rasti nuotraukų iš įvykio vietos – ir jos tikrai ne silpnų nervų žmonėms.

Tik keista, kad nelaimingosios drabužiai nenukentėjo taip smarkiai, kaip kūnas, – tarytum tas būtų degęs iš vidaus.

Manoma, jog brazilė tiesiog atsidūrė netinkamoje vietoje netinkamu laiku: kad ir kaip neįtikimai tai skambėtų, ji greičiausiai susidūrė su kamuoliniu žaibu.

Tiesa, kai kurie šaltiniai lig šiol teigia, jog mergina tapo žiaurių nusikaltėlių gaujų įšventinimo ritualo auka, tačiau niekas niekur nemini, nei kokios gaujos tai galėjo būti, nei kodėl ant aukos kūno ar drabužių nebuvo jokių katalizatoriaus pėdsakų.

Tragedija ant suolelio

2015 metų lapkritį Vokietijoje, netoli Hamburgo esančiam Flensburgo mieste, staiga užsiliepsnojo parke ant suolelio sėdinti moteris. Ir šį kartą – kelių liudininkų akivaizdoje.

Atsitiktinis praeivis bandė ją gelbėti gesindamas ugnį švarku, bet auka spėjo labai smarkiai apdegti ir, nors sraigtasparniu skubiai nugabenta į Liubeko ligoninę, turinčią modernų nudegimų skyrių, netrukus mirė.

Moteriai, kilusiai iš Mauricijaus, buvo kiek per keturiasdešimt, vietos gyventojai ją puikiai pažinojo, tad nelaimė tapo dideliu sukrėtimu visam miestui. Pasak liudytojų, ji tiesiog sėdėjo ant suolelio, kai kūną staiga apgaubė liepsnos. Degdama moteris nė neaiktelėjo – sėdėjo tylėdama, tad nenuostabu, jog pagrindine įvykio versija tapo savižudybė. Be to, remiantis pirmine policijos surinkta informacija, teigta, esą kažkas matė nuo suolelio nubėgančius du vyrus – įtariamus moters užpuolikus. Tačiau visos šios hipotezės netrukus buvo atmestos, nes jokių užpuolimo požymių ant aukos palaikų nepastebėta, kaip ir padegimo vietos.

Vokietijoje, Flensburgo miesto parke, liudininkų akivaizdoje 2015 metų lapkritį įvykęs įtariamas savaiminis užsidegimas vis dar lieka iki galo neištirtas.

Tragedija tarpduryje

Nuo 2016-ųjų sausio po internetą klaidžioja šiurpulį keliantis vaizdo įrašas, teigiama, padarytas Serbijoje. Jame matyti prie pastato durų ramiai gulintis vyras, iš kurio liemens veržiasi liepsnos ir pamažu ima slinkti kūnu. Įraše girdėti balsai, kaip kažkas klausia vyriškio, kas vyksta, ar jam viskas gerai, o gyvasis deglas tik numoja ranka palikti jį ramybėje – tarytum visai nesirūpintų, kad jo pilvas ir krūtinė liepsnoja.

Sprendžiant iš to paties įrašo – ir, atrodo, visiškai autentiško, – ugnis, laimė, vyriškio smarkiai nesužalojo, nes jis galiausiai atsistojo ir nuėjo.

Vėliau interneto forumus komentarais užpylė žmonės, gyvenantys tame pačiame Serbijos Novi Sado mieste, kur neva ir buvo padarytas įrašas. Jie teigia, kad filmuko herojus vietiniams yra gerai žinomas kaip „probleminė asmenybė“. Tačiau taip ir nepavyko sužinoti, ar jis padegė save pats, ar tapo tikro savaiminio žmogaus užsidegimo auka.

Labai retai, bet kartais savaiminiai žmogaus užsidegimai baigiasi be aukų. Šiuo atžvilgiu pasisekė Serbijoje, Novi Sado mieste, padaryto vaizdo įrašo herojui.

Tragedija svetainėje

2011 metų rugsėjį, praėjus devyniems mėnesiams po Maiklo Faherčio mirties 2010-ųjų gruodį Airijos Golvėjaus mieste, teismo medicinos ekspertas daktaras Sieranas Maklaflinas paskelbė savo išvadas: 76-erių vyras tapo savaiminio žmogaus užsidegimo auka.

Prieš priimdamas tokį moksliškai ginčytiną sprendimą daktaras pabrėžė, jog jau ketvirtį amžiaus tiria įtartinas mirtis, tačiau pirmą sykį neturi kitų variantų, kaip dar galėtų paaiškinti pensininko žūtį.

Tai, kas nutiko M. Faherčiui, iš tiesų pribloškė net visko mačiusius tyrėjus. Ypač po to, kai ekspertizės parodė, jog nei ant kūno, nei prie jo nerasta jokių katalizatoriaus pėdsakų, ir ugnis negalėjo pasklisti iš aukos svetainėje esančio atviro židinio, nors M. Fahertis rastas visai netoli židinio galva į jo pusę.

Dar daugiau: atrodė, kad ugnis siautėjo tik toje vietoje, kur gulėjo auka – liepsnos apdegino tik grindis po kūnu ir lubas tiesiai virš jo.

Teismo medicinos ekspertas prisipažino, jog jam buvo labai sunku apsispręsti dėl būtent tokios mirties priežasties, todėl jis atliko išsamų spėjamų savaiminio žmogaus užsidegimo atvejų tyrimą, pervertė visus medicinos vadovėlius. Anot S. Maklaflino, nei palaikų, nei gaisro analizė jam kitokio pasirinkimo nepaliko. Juolab kad net žinomas britų teisminės medicinos ekspertas patologijos profesorius bei rašytojas Bernardas Naitas yra aprašęs savaiminio žmogaus užsidegimo atvejus ir pabrėžęs, jog jie beveik visada įvyksta netoli atviro židinio ar kamino.

Tragedija apleistame name

Bene garsiausias savaiminio žmogaus užsidegimo atvejų tyrinėtojas pasaulyje amerikietis Laris Arnoldas yra ištyręs bei aprašęs daugybę tokių paslaptingų nutikimų. Bene keisčiausias iš jų buvo Roberto Beilio mirtis: gerai žinomas girtuoklis sudegė aplei ate pietiniame Londone.

Vieną 1967-ųjų rugsėjo rytą į darbą skubėję praeiviai negyvenamame name pastebėjo kažkokį šurmulį. Atskubėję rado viduje liepsnojantį R. Beilį ir iškart iškvietė gelbėjimo tarnybas.

Į nelaimės vietą atvykusios ugniagesių brigados vadas Džonas Steisis vėliau L. Arnoldui papasakojo, esą liepsnos sklido „iš paties kūno“ – atrodė, kad nelaimėlio girtuoklio pilvas perrėžtas, o iš jo, tarsi iš suvirinimo aparato, veržiasi melsva ugnis.

Kaip visais panašiais atvejais, kitos pastato dalys nuo gaisro nenukentėjo – karštis paliko žymių tik ant grindų, kur gulėjo kūnas. Keli ugniagesiai purškė R. Beilį gesintuvais, kol galiausiai užgesino intensyvias liepsnas, bet vyro gyvybės jau niekas nebegalėjo išgelbėti. Dokumentuose liko užfiksuota, kad, be aukos liemens, ugnis jokių kitų kūno dalių nei drabužių nepažeidė.

Dar vienas įdomus faktas: R. Beilis rastas sukandęs laiptų turėklų koloną iš raudonmedžio. Dantys buvo surakinti taip smarkiai, kad ugniagesiai buvo priversti jėga atkabinti žandikaulį norėdami paimti kūną.

Tragedija invalido vežimėlyje

Jangas Sik Kimas visus savo 78-erius metus nugyveno Honolulu, Havajuose. Ir didžiąją dalį jų praleido invalido vežimėlyje paralyžiuotas nuo juosmens.

1956 metų gruodį Jango kaimynė Virdžinija Kadet atsitiktinai užėjo į jo kambarį ir rado vyrą su iš pilvo besiveržiančiomis mėlynomis liepsnomis.

Ugnis sklido labai sparčiai – apgaubė auką per kelias sekundes. Moteris iškvietė ugniagesius, tačiau kai tie atvažiavo po 15 minučių, iš Jango ir jo invalido vežimėlio tebuvo likusi tik pelenų krūva – ugnis neprarijo tik vyriškio pėdų. Tačiau nepalietė gaisras ir likusio kambario: atlikusi savo juodą darbą, ugnis tiesiog užgeso, užuot išplitusi po visus namus, nors aplink buvo ir drabužių, ir knygų. Ugniagesiai ir tyrėjai nežinojo, ką ir galvoti iš nuostabos, – įvykis lieka neišaiškintas iki šiol.

Tragedija su laiminga pabaiga

1985-ųjų birželį Vietnamo karo veteranas Frenkas Beikeris ruošėsi vykti meškerioti su savo bičiuliu Pitu Viliu, kai staiga užsidegė – sėdėdamas savo namuose ant sofos. P. Viliui pasisekė greitai užgesinti liepsnas, tad vyras beveik nenukentėjo. Tiesa, buvo labai smarkiai sukrėstas, taigi kreipėsi į savo gydytoją vildamasis išsiaiškinti, kas įvyko. Bet medikas po apžiūros tegalėjo pasakyti, jog F. Beikeris, atrodo, „degė iš vidaus“.

Incidentas pasikartojo dar sykį. Amerikiečio teigimu, tai įvyko, kai jiedu su draugu jau žvejojo ežere. Kaip ir tą kartą namuose, liepsnos atsirado iš niekur ir pradėjo laižyti jo kūną, bet nesklido toliau juosmens ir rankų. Užgesinti jas vėl padėjo P. Vilis.

Jeigu ši istorija nepramanyta, F. Beikeris gali būti vienas iš pirmųjų žinomų istorijoje savaiminio užsidegimo aukų, kurioms pavyko išgyventi.

Tragedija mediniame name

2013 metais Denio Vanzanto sudegusį kūną rado jo artimieji. Iškart buvo akivaizdu, kad ugnies būta galingos, karščio – didžiulio, tačiau nei vienas, nei kitas nenusiaubė medinio namo, kuriame gyveno 65-erių amerikietis, Oklahomos valstijos Maldrou mieste.

Nors dauguma gyventojų tuo, kas nutiko, nė kiek nesistebėjo – anot jų, visi žinojo, kad D. Vanzantas alkoholikas ir beviltiškas rūkalius, nelaimės vietoje surinkti įrodymai atskleidė, jog nei viena, nei kita neprisidėjo prie mirties – net ir netiesiogiai.

Ne tik nebuvo pėdsakų, kad D. Vanzantas sudegė per savo paties neatsargumą, bet ir grumtynių žymių – vadinasi, tai nebuvo ir žmogžudystė. Vyras tiesiog ėmė ir sudegė.

Anot tyrėjų, net apipylus ką nors benzinu ir uždegus tokio baisaus rezultato nebūtų buvę. Tad nors patys manė, jog didesnė tikimybė, kad vis dėlto buvo kažkoks gaisro šaltinis,

oficialiai neatmetė ir savaiminio užsidegimo versijos.

Tragedija lopšyje

Ši istorija į viešumą pateko 2013 metais Indijoje. Jei tikėtume tuomet pasklidusia informacija, berniukas, vardu Rahulas, per pirmuosius tris savo gyvenimo mėnesius savaime užsidegė keturis kartus. Naujagimis iš Čenajaus uostamiesčio pietryčių Indijoje pirmąkart išgąsdino savo tėvus, kai jam tebuvo devynios dienos. Motina su siaubu stebėjo, kaip jos kūdikį nei iš šio, nei iš to apgaubė liepsnos.

Berniuką gydę medikai spėliojo, kad dėl visko gali būti kaltos „degios dujos, prasiveržusios pro paciento poras“. Vienintelis patarimas, kurį jie galėjo duoti vargšo vaiko tėvams, – pasirūpinti, kad arti mažylio nebūtų jokių degių daiktų, įskaitant drabužėlius ar vystyklus. O kai Rahulas paaugs, jo lauks plastinė operacija nudegimų randams panaikinti.

Tiesa, berniuko tėvams nuo to ramiau nepasidarė, nes gydytojai jokiu būdu negalėjo garantuoti, jog tokie dalykai niekada nebepasikartos.

Mažasis Rahulas, tėvų tikinimu, apdegė nuo nepaaiškinamų liepsnų – ir taip keturis sykius per pirmuosius tris savo gyvenimo mėnesius.

Merės Rizer paslaptis

Kaip teigiama FTB ataskaitoje, 67-erių amerikietė Merė Rizer rūkė sėdėdama fotelyje, užsnūdo, nes buvo išgėrusi dvi tabletes gana stiprių barbitūratų, ir netyčia sudegė. Tai nutiko 1951 metų liepą Sent Pitersberge, Floridos valstijoje.

FTB agentai padarė išvadą, kad pačios ponios Rizer kūno riebalai tapo kuru, todėl esą ugnis buvusi tokia intensyvi. Tačiau daugybė vėlesniais metais šiuo įvykiu besidomėjusių tyrėjų bei rašytojų kategoriškai atmetė tokią versiją. Anot jų, faktas, kad iš moters teliko tik viena pėda, kaukolės fragmentas ir dalis stuburo, o iš fotelio, kuriame ji sėdėjo, tik spyruoklės, įrodo, kad karštis buvęs pasibaisėtinas. Nuo tokios ugnies turėjo nukentėti visas pastatas, nes ji tiesiog privalėjo pasklisti.

Nuo amerikietės Merės Rizer tragiškos žūties prabėgo virš septyniasdešimt metų, bet racionaliai paaiškinti jos
aplinkybes specialistams nesiseka iki šiol.

Privalėjo, bet nepasklido. Ugnis nuniokojo tik tą vietą, kur sėdėjo M. Rizer. Pavyzdžiui, greta fotelio gulėjusi stirta laikraščių net neaprūko. Pirmieji į nelaimės vietą atvykę tyrėjai irgi netruko prisiminti, kad jiems įžengus į pensininkės namą nebuvo slogaus dūmų tvaiko, kurio tikėtasi iš ugnies, žmogaus kūną pavertusios pelenų krūva.

M. Rizer byla lieka veikiausiai garsiausia per visą savaiminio žmogaus užsidegimo fenomeno istoriją. Ir vis dar labiausiai aptarinėjama. O tiesa, matyt, tebeslypi kažkur anapus.

Susiję straipsniai


Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *