Gruodžio 15-ąją minima tarptautinė arbatos diena. Arbatos rūšių ir skonių yra pačių įvairiausių: pradedant tradicine žaliąja ir baigiant imbierine ar šaltalankių. Arbata tradiciškai vartojama stresui ar peršalimo simptomams mažinti, mėgstami ir įvairiausi su arbata susiję ritualai.

Tarptautinę arbatos dieną – paini jos atsiradimo istorija

Įvairenybės Receptai

Gruodžio 15-ąją minima tarptautinė arbatos diena. Arbatos rūšių ir skonių yra pačių įvairiausių: pradedant tradicine žaliąja ir baigiant imbierine ar šaltalankių. Arbata tradiciškai vartojama stresui ar peršalimo simptomams mažinti, mėgstami ir įvairiausi su arbata susiję ritualai.

Legendomis apipintas gėrimas

Sakoma, kad arbata atsirado Kinijoje. Pasak legendos, arbatą prieš daugiau nei 4000 metų Kinijoje pirmą kartą atrado imperatorius Shennongas, kai į puode verdantį vandenį įkrito keli nuo šakų atplyšę lapeliai. Netrukus imperatorius pajuto skanų ore tvyrantį aromatą ir nusprendė paragauti puode verdančio gėrimo. Taip buvo išgertas pirmasis pasaulyje arbatos puodelis.

XVI amžiuje arbata atkeliavo į Europą ir šiame žemyne iš karto išpopuliarėjo, o ypač Jungtinėje Karalystėje, kurioje be popiečio arbatos puodelio neįsivaizduojama nė viena diena.

Skirtingos šalys – skirtingi receptai

Skirtingose pasaulio šalyse mėgstama skirtingos rūšies arbata. Japonijoje itin populiari – matcha, kuri yra smulkiai sumalta žalioji arbata. Būtent šios arbatos paruošimas ir gėrimas turi ypatingas tradicijas ir ritualus.

Arbatos gėrimas Indijoje taip pat turi senas tradicijas. Viena populiariausių šioje šalyje masala chai arbata yra gaminama iš stiprios juodosios arbatos, pagardintos tokiais prieskoniais kaip cinamonas, muskato riešutai, gvazdikėliai ir imbieras. O jau minėtoje Didžiojoje Britanijoje dažniausiai geriama pienu ir cukrumi pagardinta juodoji arbata. Dar vienas populiarus arbatos ruošimo būdas – juodąją arbatą sumaišyti su cukrumi ir į puodelį įdėti griežinėlį citrinos.

Dar vieni pagarsėję arbatos mėgėjai – egiptiečiai. Jų tradicinė arbata vadinama karkadeh, kuri yra ryškiai raudonos spalvos, pasižyminti saldžiarūgščiu skoniu ir yra gaminama iš rožių žiedlapių. Ši arbata geriama tiek karšta, tiek šalta.

Iš ko gaminama arbata?

Nors arbatą daugelis įpratę tiesiog vadinti karštu gėrimu, kuris gaminamas užplikius įvairias žoleles ar augalus, vis tik tikroji arbata yra ruošiama iš vienos rūšies augalo – Kininio arbatmedžio (Camellia sinensis). Dažniausiai naudojamos dvi šio augalo veislės, Camellia sinensis var. Assamica ir Camellia sinensis var. sinensis. Vienos svarbiausių arbatos auginimo šalių yra Kinija, Indija, Indonezija, Kenija ir Šri Lanka.

Priklausomai nuo arbatmedžio lapelių apdorojimo būdo, galima pagaminti įvairių rūšių arbatų – juodąją, žaliąją, oolong ir kt., tačiau jos visos iš to paties augalo Camellia sinensis. Augalo lapeliai yra vytinami, susukami, fermentuojami, o vėliau džiovinami, rūšiuojami ir taip gaunama juodoji arbata. Gaminant žaliąją arbatą, lapeliai nefermentuojami, gamybos procesas apima lapelių terminį apdorojimą garais arba kaitinimą / skrudinimą, susukimą, džiovinimą. Oolong arbata yra iš dalies fermentuota, fermentacijos procesas žymiai trumpesnis nei juodosios arbatos. Baltosios arbatos technologinį gamybos procesą sudaro tik vytinimas / džiovinimas.

Arbatoje – daug biologiškai aktyvių medžiagų

Arbatoje gausu įvairių biologiškai aktyvių medžiagų, kurios nulemia arbatos skonines ir aromatines savybes: alkaloidų (kofeino, teofilino, teobromino), katechinų ir kitų polifenolių. Arbatmedžio lapuose randama ir mineralinių medžiagų, kaip kalis, kalcis, fosforas, magnis bei vitaminų – P, C, B1, B2, B5, K, folio r. Biologiškai aktyvių medžiagų kiekis arbatoje priklauso nuo jos apdorojimo būdo, derliaus nuėmimo laiko, taip pat sudėtyje esančių augalo dalių ir pan.

Tinkamas arbatos laikymo būdas

Norint mėgautis kokybiška arbata, labai svarbus tinkamas arbatos laikymas. Arbatos kokybė ir sauga priklauso nuo drėgmės, šviesos, temperatūros. Pavyzdžiui, tinkamai apdorotos arbatos drėgmė siekia 3–6 %, o esant 12–13 % drėgmei jau sudaromos palankios sąlygos formuotis pėlesiui. Be to, arbata pasižymi higroskopiškumu, todėl aukštai jos kokybei užtikrinti rekomenduojama arbatą laikyti sandariame (hermetiškame) inde, atskirai nuo greitai gendančių ir stiprų kvapą turinčių produktų. Taip pat arbata turi būti apsaugota nuo tiesioginių saulės spindulių, laikoma ne aukštesnėje nei 25 ⁰C temperatūroje ir esant ne didesnei kaip 70 % santykinei oro drėgmei.

Kaip tinkamai paruošti arbatą?

Visos arbatos skoninės savybės atsiskleis tik laikantis tam tikrų paruošimo taisyklių. Rekomenduojama vandens temperatūra juodajai arbatai gaminti – apie 90–97 ⁰C, žaliajai, baltajai, oolong ir kitoms arbatos rūšims dar žemesnė – 80–85 ⁰C. Per aukšta vandens temperatūra plikant arbatą gali suteikti kartumo poskonį, inaktyvuoti biologiškai aktyvias medžiagas, per žema – neužtikrins tinkamų aromatinių ir skoninių savybių. Optimaliausia arbatos plikymo trukmė – 3–5 min. Įprastai arbatos plikomos kartą, tačiau tam tikrų rūšių arbata, pavyzdžiui, oolong, gali būti plikoma ir kelis kartus. Arbatų gamintojai įprastai pateikia rekomendacijas dėl arbatos vartojimo ypatybių, jos laikymo sąlygų, tinkamumo vartoti termino, todėl prieš perkant patariama į tai atkreipti dėmesį ir laikytis gamintojų rekomendacijų.

Puikiai tinka desertų gamyboje

Arbata – ne tik nuostabus gėrimas, bet ir puikiai tinka įvairiausių desertų gamyboje: iš arbatos galima gaminti ledus, ja skaninti įvairiausius keksiukus, pyragus ar sausainius. Netgi suteikti įmantresnio skonio tokiems desertams kaip panna cotta, creme brulee ar pavlova. Be to, arbata pagardintuose sirupuose galima troškinti ir įvairiausius vaisius bei uogas. Pavyzdžiui, kriaušes, obuolius ar slyvas.

Arbatą į įvairiausius desertus įmaišyti galima net keliais būdais: pirmasis maltos arbatos žolelių paprasčiausiai sudėti į tešlą arba prieš tai jų įpilti į ištirpintą sviestą ir tešlą pagardinti tuomet. Dar vienas būdas – jeigu desertuose naudojate pieną arba augalinį gėrimą, prieš pilant jį į desertus, pavirinti, kartu su mėgstamos arbatos žolelėmis. Tokiu būdu savo kepiniams suteiksite nepaprasto skonio bei aromato.

Dalijamės paprastai pagaminamu desertu, kuriame išradingai panaudosite arbatą.

Vanilės ir macha arbatos spurgos

Jums reikės:

1 puodelio miltų

1/4 puodelio cukraus

2 šaukštų matcha arbatos miltelių

Šaukštelio kepimo miltelių

Žiupsnelis druskos

1/2 puodelio pasukų

1/2 šaukštelio vanilės ekstrakto

1 išplakto kiaušinio

1 valgomojo šaukšto ištirpinto sviesto

100 g pieninio arba juodojo šokolado, susmulkinto mažais gabalėliais

Pagaminimas:

Įkaitinkite orkaitę iki 210 laipsnių. Spurgų formą ištepkite aliejumi arba lydytu sviestu. Į maišytuvą sudėkite miltus, cukrų, matcha miltelius, kepimo miltelius ir druską. Tuomet supilkite pasukas, kiaušinį, vanilės ekstraktą ir sviestą. Viską išplakite iki vientisos masės. Galiausiai dideliu šaukštu sudėkite paruoštą tešlą į spurgoms kepti skirtą formą. Viską dėkite į orkaitę ir kepkite 5–8 minutes. Tuomet kitame inde atsargiai ištirpdykite šokoladą – spurgas aptepkite šokoladu ir padėkite į šalį, kad šis sustingtų. Skanaus!

Susiję straipsniai


Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.