Kodėl artimiausiomis savaitėmis derėtų ypač pasirūpinti sveikata?

Švenčių sindromas širdžiai

Gyvenimas Sveikata

Kodėl artimiausiomis savaitėmis derėtų ypač pasirūpinti sveikata?

Ligoninių priėmimo-skubios pagalbos skyrių darbuotojai patvirtins: didžiųjų žiemos švenčių sezonu, per kelias savaites nuo prieškalėdinio laikotarpio iki Naujųjų metų, ūmiai sunegalavusių žmonių visada padaugėja. Ir tai, sako medikai, visiškai natūralu. Nors Kalėdos ir Naujieji yra džiaugsmingas metas, kai susirenkame švęsti visa šeima, lankome draugus, šis laikotarpis kupinas didelių grėsmių sveikatai.

Įsivaizduokite visus tuos šventinius patiekalus, kofeiną ir alkoholį, kuris mūsų laukia, visus riebalus, cukrų, druską, kalorijas… O dabar dar pridėkite didžiulį stresą, kurio tikrai neišvengsime: lakstymą po parduotuves ir paskutinės minutės pirkinius, pinigų stygių, nesutarimus šeimoje. Absurdiška manyti, kad tai niekaip neveikia mūsų širdies kraujagyslių sistemos.

Prieššventinė beprotybė, į kurią kasmet įsitraukiame, veikiausiai trukdo ir tinkamai išsimiegoti, tai dar padidina mūsų kūno patiriamą emocinį ir fizinį stresą. Taigi ar reikia stebėtis, kad net visiškai sveiki žmonės pačiame švenčių įkarštyje nebepakelia tokių krūvių.

Širdelė virpa ne prieš gera

Terminą „švenčių sindromas“ į širdies negalavimų sąrašą įrašė amerikiečiai medikai dar 1978 metais. Taip jie pavadino sutrikusį širdies ritmą, pasireiškiantį būtent per šventes. Ir, deja, dažniausiai po alkoholinių gėrimų vartojimo maratono.

Įdomu tai, kad pirmiausia šis sveikatos sutrikimas pastebėtas pacientams, iki tol neturėjusiems jokių širdies bėdų.

Dabar dažniausiai diagnozuojamas „šventinis“ širdies ritmo sutrikimas, vadinamas prieširdžių fibriliacija, arba virpėjimu. Tada sutrinka sinchroninis prieširdžių ir skilvelių raumenų miofibrilių susitraukimas, todėl žmogus gali staiga pasijusti labai blogai: jam virpa širdis, svaigsta galva, trūksta oro, jį kamuoja silpnumas ir neretai – krūtinės skausmai.

Medikai mano, kad visus šiuos simptomus per šventes išprovokuoja saiko praradimas. Pavyzdžiui, padauginus alkoholio, galima „užtrumpinti“ elektros impulsus širdyje, pakeisti elektrolitų kiekį kraujyje bei pagausinti streso hormonų adrenalino ir kortizolio išsiskyrimą. Tai savo ruožtu paveikia organizmo cheminę pusiausvyrą, dėl to gali pradėti šėlioti – virpėti, permušinėti – širdis.

Savijautą dar labiau pablogina bet koks papildomas stresas, neišsimiegojimas ir, žinoma, persivalgymas.

Neapsigaukite – prieširdžių fibriliacija nėra laikinas nemalonumas. Tai gali būti labai rimtas sutrikimas, rizikos grupės pacientams net gresiantis trombų susidarymu, insultais, širdies nepakankamumu ir kitais negalavimais. Negydoma aritmija padidina mirties nuo širdies problemų riziką du kartus, insulto riziką – penkis kartus.

Atėjus šventėms, padažnėja ir kitų kardiologinių problemų. Itin rimtu iššūkiu dabartinis metų laikas tampa žmonėms, jau turintiems bėdų dėl širdies. Ypač tiems, kuriems diagnozuotas kongestinis (sąstovinis) širdies nepakankamumas.

Persivalgymas ir didesnis druskos bei visokiausių priedų suvartojimas su šventiniais patiekalais didina šios ligos paūmėjimo riziką. Tokius ligonius pradeda kamuoti dusulys, tinimai, neretas net atsiduria ligoninėje.

Tokie žmonės ir eilinėmis dienomis privalo kruopščiai reguliuoti suvartojamų skysčių kiekį, bet per šventes ne vienas atleidžia vadžias.

Šiuo laikotarpiu padidėja ir rizika patirti infarktą – dėl didesnio fizinio aktyvumo (sniegą juk kažkam reikia nukasti) ir bendro sezoninio streso.

Kas per daug, tas nesveika

Ką gi daryti, kad apsisaugotume nuo švenčių sindromo ir kitokių komplikacijų?

Žinoma, svarbiausia – nepamiršti saiko. Taip pat išnaudoti šventes poilsiui ir atsipalaiduoti. Niekas neginčija – tą dažnai lengviau pasakyti, nei padaryti. Tačiau prisiminkite, kad stengiatės dėl savęs.

Nepersivalgykite. Medicinoje net yra toks terminas – kalėdinis svorio priaugimas. Anot specialistų, vidutiniškai priaugama pusė kilogramo. Tačiau būtina turėti omenyje, kad tai išvestinis rodiklis, mat kai kurie žmonės per šventes visai nepriauga svorio, o kiti užsiaugina ir tris kilogramus ar daugiau. Todėl pasistenkite kasdien valgyti sveikus pusryčius, kad vakarais prie šventinio stalo niekada nesėstumėte alkani. Kontroliuokite porcijų dydžius – neatsisakykite nė vieno šventinio patiekalo, tačiau mėgaukitės jais atsakingai. Venkite nebent valgių su labai riebiais pažadais ir pagundos pakartoti, ką jau valgėte.

Ribokite alkoholio ir kofeino kiekį. Per šventes alkoholis yra vienas pagrindinių perteklinių kalorijų šaltinių. Nors tikrai nėra nieko bloga, esant progai, išgerti taurę vyno, bet padauginus galima tikėtis tik blogiausių pasekmių.

Ne ką mažiau svarbu nepadauginti kofeino. Jis gali išprovokuoti nemigą ir prisidėti prie širdies ritmo problemų.

Na, o alkoholis ir kofeinas kartu gali sukelti dehidrataciją, kuri dar labiau išbalansuos elektrolitus.

Judėkite. Per šventes gyvybiškai svarbu mankštintis mažiausiai 150 minučių per savaitę. Judėjimas padės išsivaduoti nuo streso likučių, ne tik sudeginti nereikalingas kalorijas. O dar mankšta – ypač jėgos pratimai – gali išjudinti jūsų medžiagų apykaitą ir padėti perdien deginti kalorijas.

Nepamirškite ir to, kad fizinis aktyvumas itin svarbus širdies kraujagyslių sistemos sveikatai ir gali apsaugoti nuo infarkto bei insulto.

Skirkite 10 minučių sau. Šventės visada neatsiejamos nuo streso. Dauguma mūsų, praleidę ilgas valandas darbe, užuot ilsėjęsi, puolame ruoštis: gaminame maistą, ieškome dovanų, planuojame priimti svečius… Todėl labai svarbu kasdien rasti kelias akimirkas sau – tiesiog atsipalaiduoti. Bene lengviausias būdas tą padaryti – nusistatyti kiekvieną dieną 10 minučių „tylos“: pamedituoti, giliai pakvėpuoti. Tai gali padėti sumažinti kraujospūdį, priversti širdį plakti lėčiau, o stresą – atsitraukti.

Šventės skirtos susitikti su artimaisiais ir draugais – pabūti drauge, bet nepamiršti ir švenčių prasmės. Todėl pasirūpinkite, kad šis metas teiktų jums malonumą ir nekenktų sveikatai.

Nors šventinis širdies sindromas yra dažnas reiškinys, jo galima išvengti pasitelkus saiką ir sveiko gyvenimo būdo įpročius. Jeigu jaučiate, kad širdis vis dėlto plaka ne taip, kaip paprastai, arba pasireiškia kiti sindromui būdingi simptomai, būtinai kreipkitės į gydytoją – ir nedelskite!

     Dėmesio!

Medikai prieš šventes įspėja: saugių alkoholio dozių nėra, ypač širdžiai.

Niekada nebuvo paslaptis, kad, padauginus alkoholinių gėrimų, gali s trikti širdies ritmas. Tačiau naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad tai gali nutikti ir išgėrus tik vieną taurę. Tai griauna visus ankstesnius įsitikinimus, neva nuosaikios alkoholio dozės naudingos sveikatai.

Šįsyk specialistai ištyrė beveik 900 000 asmenų sveikatos duomenis. Paaiškėjo, kad, žmogui išgėrus vieną alkoholinį gėrimą per dieną, anomalaus širdies ritmo rizika padidėdavo 8 procentais.

Esmė ta, kad nuosaikiais kiekiais vartojamas alkoholis iš tiesų pagerina kraujo pritekėjimą į širdį. Tačiau sutrikdo elektros impulsus – todėl ir gresia švenčių sindromas.

Itin atsargiai vartoti alkoholį turėtų žmonės, jau turėję širdies ir kraujagyslių bėdų. Alkoholis tiesiogiai žaloja širdies ląsteles, dėl to pradeda formuotis fibrozinis audinys, irgi trikdantis širdies ritmą.

Taip pat alkoholis stimuliuoja vegetacinę nervų sistemą, kontroliuojančią širdies susitraukimų dažnį, virškinimą ir kvėpavimą.

Susiję straipsniai


Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.