Apyniai daugeliui asocijuojasi su alumi. Bet ar jie žino, kad šis augalas yra puikus vijoklis?

Sunyksta, kad vėl žaliuotų

Gėlės ir augalai Namai

Apyniai daugeliui asocijuojasi su alumi. Bet ar jie žino, kad šis augalas yra puikus vijoklis?

Jis gali papuošti bet kokią tvorą, pavėsinę, pergolę, paslėpti neišvaizdų ūkinį pastatą. Ypač gražiai rudenį atrodo kabantys gelsvai žali apynių spurgai. Jie ne tik džiugina akį, bet ir padeda sergant. Spurguose esanti aktyvioji medžiaga lupulinas – šiek tiek lipnūs auksaspalviai kartūs ir kvapūs milteliai – ramina, malšina uždegimą, žadina apetitą. Maisto pramonėje naudojami ir apynių jauni lapai, ir ūgliai. Taigi verta apynį auginti savo sklype.

Šie augalai mūsų šalyje gana dažni upių, ežerų pakrančių tankmėje, pamiškėse, šlaituose. Apynys – dvinamis (žiedynų būna ir moteriškųjų, ir vyriškųjų), užaugantis iki šešių metrų vijoklis. Apaugęs aštriais dygliukais jo stiebas vyniojasi tik į dešinę pusę.

Yra dvi šių augalų rūšys – paprastasis apynys ir japoninis. Paprastasis apynys vienoje vietoje gali augti daug metų, nors, norint skinti kokybiškus spurgus, rekomenduojama kas 15–20 metų augalą atnaujinti. Vėlai rudenį jo antžeminė dalis sunyksta – ima džiūti nuo viršūnės žemyn, o pavasarį vėl prasideda augalo vegetacija.

Japoninis apynys yra vienmetis, kilęs iš Japonijos, Kinijos ir Pietų Korėjos. Šis vijoklis mažesnio ūgio, bet išvesta vešliai žaliuojančių įspūdingų jo veislių.

Apyniams tinkamiausios priesmėlio ar priemolio nerūgščios ar mažai rūgščios dirvos. Augalas mėgsta drėgmę, bet jos pertekliaus nepakenčia. Puikiai tarpsta pusiau šešėlyje, nors auga ir visą dieną būdamas saulėje, bet tada jį gali apnikti kenkėjai ir ligos.

Kadangi apyniai – greitai augantys aukštaūgiai vijokliai, dirvožemyje neturi trūkti nei organinių, nei mineralinių trąšų. Rudenį augalą patartina patręšti perpuvusiu mėšlu ir superfosfatu. Durpėmis geriau netręšti, nes gali parūgštinti dirvožemį. Sodinti apynius galima ir rudenį,

ir pavasarį. Paprastai jie dauginami auginiais. Sėklomis dažniausiai daugina tik selekcininkai. Nuo augalo, turinčio daugiau nei trejus metus, nupjaunami apie 15 centimetrų ilgio šakniastiebiniai auginiai su dviem trimis pumpurų poromis ir iš karto sodinami pasvirę į 10 centimetrų gylį.

Norint užsiauginti spurgų, reikėtų turėti bent keletą moteriškųjų augalų.

Susiję straipsniai


Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *