Turintiesiems sodą juo tenka rūpintis ir žiemą. Bet ar būtina aplink vaismedžius suminti sniegą, kaip kad daugelis daro?

Sodo priežiūra žiemą: mitai ir tikrovė

Gėlės ir augalai Sodas

Turintiesiems sodą juo tenka rūpintis ir žiemą. Bet ar būtina aplink vaismedžius suminti sniegą, kaip kad daugelis daro?

Specialistai laikosi savo nuomonės ir argumentuotai paaiškina. Taigi kokia ji ir kokie argumentai.

Atgraso graužikus

Mitas. Pelės, ieškodamos ėdesio, po sniegu išrausia ištisus labirintus ir mėgaujasi vaismedžių žieve. Sumintas sniegas bus užkarda graužikams, jie negalės pasiekti vaismedžių ir sodas bus apsaugotas nuo tų niekdarių.

Realybė. Deja, zoologai ir tie, kurie nors kartą patyrė pilkų mažų padarų žalą, žino, kad jie sugeba įveikti gerokai tvirtesnę kliūtį. Be abejo, šiltą ir sočią žiemą pelės aplenks sumintą sniegą, bet prispyrus badui jos per porą valandų prasibraus prie medžių kamienų ir pasigardžiuos žieve.

Išeitis. Nepasitikėkite sniego užtvara. Graužikus naikinkite kur kas radikalesniu būdu.

Apsaugo nuo iššalimo

Mitas. Suplūktas sniegas saugo vaismedžių šaknis ir kamieną nuo žiemos šalčių, todėl pavasarį paspartėja augalų vegetacija, nes nereikia sutelkti jėgas atsigauti.

Realybė. Užtenka mokyklinių žinių, kad suvoktum, jog šildo, tiksliau, sulaiko šilumą, ne pats sniegas, bet jame esantis nulinės temperatūros oro sluoksnis. Puraus sniego tas sluoksnis kur kas storesnis nei suplūkto. Taigi šokti apie obelis neverta – nors jūs suprakaituosite, bet vaismedžiams dėl to nebus nė kiek šilčiau.

Išeitis. Jeigu matote, kad sniego prie medžių neužtenka, jo nemindžiokite, bet priberkite daugiau – paimkite nuo ten, kur pripustyta. Be to, vaismedžius žiemai reikėjo paruošti – išgydyti žaizdas, ankstyvą rudenį patręšti, prieš šalčius mulčiuoti šaknis.

Prabunda pamažu

Mitas. Jeigu sniegas apie vaismedžius sumintas, jie prabunda pamažu ir pavasarį temperatūros pokyčiai augalams nesukelia streso.

Realybė. Jeigu medis auga šiaurinėje pusėje, pastato šešėlyje, sniego dar gali būti ir vėlyvą pavasarį. Bet ar tai naudinga vaismedžiui? Juk po tokiu apklotu dar viešpatauja žiema, ir prabudęs augalas negauna maisto medžiagų. Įsivaizduokite: vainikui jau įsibėgėja vegetacinis periodas, o šaknys dar saldžiai miega, taigi vaismedis negauna energijos. Obelys ir kriaušės prabunda palyginti vėlai, bet vyšnioms, slyvoms ir kitiems kaulavaisiams tokia situacija gali būti pražūtinga.

Išeitis. Pavasarį, kai medžiai prabunda ir pradeda leisti pumpurus, nukaskite po jais likusį sniegą. Būgštaujate, kad gali pašalti? Mulčiuokite šaknis, jeigu to nepadarėte rudenį.

Papildomai drėkina

Mitas. Suplūktas sniegas tirpsta pamažu ir pavasarį kasdien vis labiau prabundančius vaismedžius po truputį aprūpina drėgme. Vanduo kaip srauni upė jų neužlieja iš karto.

Realybė. Pavasarį, net jeigu nėra sniego, dirvožemyje drėgmės užtenka, todėl papildomo vandens medžiams nereikia. Jis netgi žalingas – augalai gali įmirkti. Be to, tirpsmo vanduo gali užšalti, o ledas žaloja medžius. Vyšnios ir abrikosai neretai nukenčia dėl šaknų kaklelio įmirkimo, todėl po tais vaismedžiais negalima suplūkti sniego.

Išeitis. Jeigu pavasarį po vaismedžiais daug sniego, jį apibarstykite medžių pelenais arba kastuvu išskirstykite, kad saulė tuo sniegu pasirūpintų.

Susiję straipsniai


Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.