Slapti badautojai yra žmonės, su maistu negaunantys būtiniausio vitaminų, mineralų ir kitų maistingųjų medžiagų rinkinio.

Slaptas badavimas – visų mūsų problema?!

Grožis Sveikata

Slapti badautojai yra žmonės, su maistu negaunantys būtiniausio vitaminų, mineralų ir kitų maistingųjų medžiagų rinkinio.

Specialistų vertinimu, toks savotiškas deficitas būdingas kone mums visiems. Esame taip įbauginti antsvorio ir nutukimo baubo, kad stengiamės valgyti mažiau. Bet paradoksas: tarp nutukusių žmonių taip pat yra slaptų badautojų.

Tad kaip rasti tą aukso viduriuką – pusiausvyrą tarp to, kas saikinga ir sveika? Ne badauti, ne tukti, o gyventi normalų visavertį gyvenimą?

Nėra angliavandenių – nėra meilės darbui

Angliavandeniai, tarp jų ir cukrūs, yra vienas iš energijos šaltinių mūsų organizmui. Kiek žmogui reikia angliavandenių, priklauso nuo jo sveikatos būklės, fizinio aktyvumo ir psichofiziologinių ypatumų.

Organizme vykstantys procesai visus angliavandenius, išskyrus maistines skaidulas, galiausiai paverčia gliukoze. Ji užtikrina audinių ir organų normalią veiklą, o ypač yra reikalinga smegenims, širdžiai ir raumenims. Kad suaugusio žmogaus organizmas normaliai funkcionuotų, kasdien būtina gauti nuo 4 iki 8 g angliavandenių vienam kūno masės kilogramui.

Kiek suvalgome cukraus

Jeigu laikomės rekomenduojamo standartinio raciono (2 500 kalorijų), per parą suvartojame apie 140 g cukrų. Šį kiekį sudaro 80 g natūralių cukrų, kuriuos gauname su pienu, vaisiais, daržovėmis, sultimis, ankštiniais augalais, bei 60 g pridėtinio cukraus: iš miltų ir konditerijos gaminių, taip pat kavos, arbatos, kitų gėrimų bei patiekalų, kuriuos ruošdami beriame cukraus.

Toks pridėtinio cukraus kiekis racione atitinka visame pasaulyje pripažįstamas rekomendacijas, pagal kurias kalorijos, gaunamos iš pridėtinių cukrų, neturi viršyti 10 procentų viso paros kalorijų kiekio.

Kas ten, sultyse, gyvena?

Elementaru ir žinoma net mokyklinukams: spaudžiant vaisius ir daržoves, juose esančios maistinės ir biologiškai aktyvios medžiagos persikrausto į sultis. Daugybe mokslinių tyrimų patvirtinta, kad šiuolaikinės pramonės technologijos, naudojamos sultims gaminti, užtikrina, jog gėrimas išsaugo visas gerąsias vaisių savybes.

Sultyse yra natūralių cukrų – fruktozės, sacharozės ir gliukozės, – patenkančių ten iš vaisių ir daržovių. Tačiau reikia turėti omenyje, kad kiekviename vaisiuje ar daržovėje tų cukrų santykis vis kitoks, kaip ir jų deriniai. Ir, gaminant iš jų sultis, natūralių cukrų santykis ir bendras kiekis praktiškai nepakinta. Pavyzdžiui, 100 g obuolių gali būti nuo 8 g iki 13 g cukrų. Perdirbant obuolius, šis rodiklis labiau priartėja prie vidurkio ir 100 g obuolių sulčių jau esama 10–11 g cukrų. Tačiau tų pačių, kokių buvo ir šviežiuose obuoliuose.

Vaisių ir daržovių sultys – svarbus vitaminų, mineralų ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų šaltinis. Jeigu ribosite sulčių vartojimą tam, kad mažiau gautume cukrų, tai labiau nukentėsite negaudami pakankamai biologiškai aktyvių medžiagų, kurių sultyse apstu. Ir rizikuosite tapti slaptais badautojais, tai yra žmonėmis, negaunančiais su maistu būtiniausio tų medžiagų, vitaminų ir mineralų derinio nei jų kiekio.

Susiję straipsniai


Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.