Tinkamai išgenėti vynmedžiai atsidėkoja uogomis. Kokias šakas rudenį būtina pašalinti ir kaip tai daryti?

Rudeninis vynmedžių genėjimas

Sodas

Tinkamai išgenėti vynmedžiai atsidėkoja uogomis. Kokias šakas rudenį būtina pašalinti ir kaip tai daryti?

Specialistai juokauja, kad beveik visi nepatyrę sodininkai, paprašę išgenėti vynmedžius, būgštauja tarsi būtų atsisėdę į kirpėjo kėdę: oi, tik daug nenukirpkite! Jie tikriausiai nežino, kad derantys ūgliai išauga tik iš pernykščių vynmedžių ūglių peržiemojusių pumpurų.

Taigi genint pašalinami nebederantys ūgliai ir paliekami tik metiniai pumpurai – tiek, kiek reikia kitam derliui. Kitaip augalas išleis daugiau ūglių ir bus vešlesnis, bet nedžiugins derlingumu, o uogos gs mažesnės ir prastesnio skonio.

Pražūtingos „ašaros“

Vynmedžiai retinami rudenį ir pavasarį. Pagrindinis yra rudeninis genėjimas – tada, kai nukrinta lapai. Nors kai kurie sodininkai tikina, kad rudenį išgenėti vynmedžiai susilpnėja ir sunkiau pakelia žiemos šalčius, tačiau pavasarį šalinant ūglius iš pjūvio vietų tekančios sultys patenka ant pumpurų ir juos pažeidžia. Kaip sakoma, tuo metų laiku genimi vynmedžiai ima verkti, o jų „ašaros“ gali pražudyti augalą. Jeigu vynmedis nežūsta, dėl „ašarų“ jis gali kur kas vėliau derėti.

Jeigu lapams nukritus vynmedžiai dėl kokių nors priežasčių nebuvo retinami ir tas darbas buvo atidėtas, pavasarį pjauti ūglius reikia taip, kad iš žaizdos išsiskiriančios sultys tekėtų į priešingą pusę, nei yra pumpurai. Arba genima tada, kai dar nepradėjo tekėti sultys, bet oro temperatūra neturi būti žemesnė kaip trys laipsniai šilumos. O tai ne visada pavyksta suderinti. Taigi pavasarį paprastai šalinami apšalę, pažeisti stiebai ir krūmas baigiamas formuoti.

Rudenį gali būti išpjaunama iki 80 procentų metinių ūglių ir pašalinamos senos šakos. Žinoma, tai lemia vynmedžio veislė, augalo amžius ir jo formavimo būdas.

Derėję – nebereikalingi

Kai kurie nepatyrę augintojai mano, kad geriau palikti storus ūglius, nes jie yra stipresni. Kiti nusprendžia, kad racionaliau atsikratyti senesnių šakų, o jauni ūgliai tegu auga. Iš tiesų nė vieni nėra teisūs.

Kasmet rudenį reikia išpjauti didesnę dalį jau derėjusių ūglių (jie kitąmet nebebus labai derlingi) bei dvimečių šakų ir palikti tiek metinių ūglių pumpurų, kiek būtina kitam derliui gauti. Mažiau atsparių šalčiui vynmedžių veislių paliekama daugiau derančių šakų arba daugiau pumpurų. Jeigu augalas gerai peržiemojo, pavasarį šakų ir pumpurų dar išgenima.

Atsparios šalčiui vynmedžių veislės gali būti genimos ir lapkričio mėnesį – praėjus dviem trims savaitėms, kai nukrito lapai. Svarbu, kad lauke nebūtų daugiau kaip trys laipsniai šalčio.

Genėti naudojamas sekatorius, storesnėms šakoms pjauti – sodo pjūklelis. Tie įrankiai turi būti aštrūs. O genint atsiradusius pjūvius galima užtepti sodo tepalu. Tik reikia stengtis, kad pjūvis būtų kaip įmanoma lygesnis.

Jautriausios šaknys

Vienmečiai ūgliai trumpinami paliekant du pumpurus – iš jų išauga pakaitiniai ūgliai. Išaugę iš esančių ant senesnės medienos pumpurų ūgliai paprastai nedera. Derėti skirtame ūglyje paliekami 4–6 pumpurai.

Rudenį nugenėti šalčiui jautrūs vynmedžiai prilenkiami prie žemės, apklojami viena dviem eilėmis eglišakių ir ant jų užberiamas maždaug 10 centimetrų sausų lapų sluoksnis. Kad šių neišnešiotų vėjas ir kad būtų šilčiau, prispaudžiama apie 20 cm žemių ar durpių sluoksniu. Kauburėlis turėtų būti bent 30 cm aukščio.

Būtina apdengti visą vynmedį – ir jo šaknis. Augalo šaknys yra labai jautrios, tad neapsaugotos žiemą gali iššalti. Apkasti durpėmis patartina netgi atsparių veislių vynmedžių šaknis.

Pavasarį danga nuimama, kuriam laikui paliekamos tik eglišakės – kad vynmedis pamažu įprastų prie šviesos ir saulės. O naudojamos kaip mulčias durpės paskirstomos apie augalą – bus vertinga trąša.

Susiję straipsniai


Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.