Kaip suprasti, kad įsiplieskę skruostai nėra paprastas raudonis, kuris netrukus praeis.

Rožinė, bet ne spalva

Grožis Sveikata

Kaip suprasti, kad įsiplieskę skruostai nėra paprastas raudonis, kuris netrukus praeis.

Rožinė – tai lėtinė odos būklė, dažniausiai pažeidžianti centrinę veido sritį, nors kartais raudonis apima ir kaklą, kitas kūno dalis. Ši liga paprastai diagnozuojama į ketvirtą dešimtį įžengusiems ir vyresniems žmonėms, bet pirmieji simptomai gali pasireikšti net dvidešimtmečiams.

Iš pradžių paraudimas praeina po 10 minučių arba daugiausia po valandos – panašiai kaip nubėgus kelis šimtus metrų, suplukus, išgėrus taurę vyno. Tačiau neapsigaukite: rožinė – progresuojanti liga, ir ilgainiui įraudęs veidas toks lieka visą laiką.

Skirtingi ligos veidai

Dermatologai šiuo atžvilgiu labai griežti. Jeigu nebuvote ilgai saulėje, bet jūsų veidas atrodo skausmingai įdegęs, arba nuotraukose pastebėjote savo įraudusius skruostus – o gal tokį vaizdą vis dažniau regite veidrodyje, – nedelsdami pasikonsultuokite su gydytoju. Nes rožinė neapsiriboja vien tik paraudimu.

Šia liga, dar vadinama pasikartojančia eritema, sergantys žmonės gali susidurti ir su į aknę panašiu (bet, skirtingai nei aknė, ne bakterijų sukeliamu) bėrimu skruostų, nosies, smakro srityse. Paprastai tai būna jautrūs skausmingi raudoni spuogeliai, kiek panašūs į uodo įkandimą, tik neniežtintys.

Kartais aplink nosį ir ant smakro išryškėja smulkių raudonų kraujagyslių voratinklis – tai irgi rožinė.

Kitas ligos potipis, būdingas daugiausia vyrams, – rinofima – skatina jungiamojo audinio ir riebalų liaukų išvešėjimą bei dažniausiai pažeidžia nosį. Oda pasidaro raudonai violetinė, sustorėjusi, nelygi, grublėta, poringa, plaukų folikulų žiotys atsivėrusios arba pasidengusios tumorinėmis išaugomis.

Taigi rožinė gali turėti daug apraiškų, bet visus juos vienija raudonis.

Priežasčių paieškos tęsiamos

Vieną labiausiai paplitusių lėtinių dermatozių sukelia išsiplėtusios kraujagyslės ir paspartėjusi kraujotaka. Greitas kraujo tekėjimas ir dėl jo padidėjęs poodinis spaudimas gali sukelti odos niežulį, karštį ir dilgčiojimą – kitus būdingus rožinės simptomus.

Kodėl taip nutinka? Anot gydytojų dermatologų, dėl elementarios priežasties. Su amžiumi mūsų kraujagysles supantis ir jiems stangrumo suteikiantis kolagenas pradeda nykti. Praeina kiek laiko, ir kraujagyslės praranda gebėjimą išsiplėtusios vėl susitraukti.

Statistiškai rožinė dažniausiai diagnozuojama šviesios odos žmonėms, tačiau susirgti ja gali visi – tamsesnis odos atspalvis nuo negalavimo neapsaugo.

Rožinės priežastys ir patogenezė iki šiol gerai nežinomi. Kad perprastų šią ligą, mokslininkai prisipažįsta turį atlikti dar daug tyrimų. Bet manoma, kad rožinės atsiradimą skatina daugelis veiksnių: įgimti ar įgyti odos kraujagyslių struktūros ar funkcijos sutrikimai, saulės poveikis, perdėm aktyvus odos atsakas uždegimu į dirgiklius. Dėl to sutrinka barjerinė epidermio funkcija, didėja odos jautrumas.

Per pastaruosius šešerius metus specialistai pradėjo ieškoti rožinės sąsajų su kitomis ligomis ir jau atrado daug įdomaus. Naujausi tyrimai susiejo rožinę su autoimuniniais sutrikimais, tokiais kaip celiakija (gliuteninė enteropatija) ir reumatoidinis artritas.

Tyrėjai taip pat rado ryšį tarp rožinės ir virškinimo trakto bei neurologinių ligų, įskaitant Parkinsono.

Pavojingas ir alkoholis, ir pyktis

Blogiausia, kad vaistų rožinei gydyti kol kas nėra. Tėra įmanoma suvaldyti simptomus keičiant gyvenimo būdą.

Veiksniai, išprovokuojantys ligą, skirtingiems žmonėms irgi būna skirtingi. Tačiau yra keli bendri faktoriai, ir maistas – vienas svarbiausių.

Gydytojai dermatologai kaip galimus rožinės sukėlėjus įvardija svaigiuosius gėrimus, aštrų ir bet kokį kitą maistą, kuriam gali būti jautrus jūsų skrandis.

Alkoholis natūraliai plečia kraujagysles, taigi išprovokuoja paraudimą. Identišku poveikiu pasižymi ir aštrūs prieskoniai, karšti gėrimai, pavyzdžiui, kava, arbata.

Neretai veidą raudonis išmuša ir nuo brandintų sūrių bei rūkytų mėsos produktų, nes juose gausu kraujagysles plečiančių histaminų.

Dar viena paplitusi raudonio priežastis sergant rožine yra temperatūra, todėl pacientams patariama vengti ne tik saunos, bet ir karšto dušo. Nors nuo temperatūros poveikio apsisaugoti sunku: įrausti galima ir nuo temperatūros svyravimo išėjus į lauką arba grįžus vidun.

Galiausiai, kaip ir daugelio kitų odos ligų atveju, paūmėjimus provokuoja hormonų pokyčiai – dėl menopauzės, menstruacijų ciklo. Net kontraceptikų vartojimas gali suerzinti odą. O kadangi stiprios emocijos – stresas, gėda, pyktis, nervingumas – sukelia staigias organizmo reakcijas, veikiančias ir kraujagysles, įraudimas tokiu atveju irgi garantuotas.

Gydymas prasideda nuo diagnozės

Kaip minėta, vaistų nuo rožinės nėra. Todėl svarbiausias jūsų darbas gydytojui diagnozavus šią ligą – tinkamai rūpintis savo oda.

Rožinės pažeistai odai reikalinga tokia pat priežiūra, kaip ir jautriai, nes abiem atvejais ji jau nebėra toks natūralus organizmo barjeras, koks turėtų būti. Todėl prausiklius rinkitės be gausų putojimą skatinančių aktyviųjų medžiagų arba ploviklių. Neturėtų sergantieji rožine naudoti ir veido odos šveitiklių, taip pat atlikti panašių procedūrų grožio salonuose. Bet kas, kas susiję su trynimu, sukelia ir ligos paūmėjimą.

Taip pat reikėtų vengti odos priežiūros produktų su retinoliu bei negyvas ląsteles šalinančia glikolio rūgštimi. Atsargiai derėtų rinktis net apsauginį kremą nuo saulės. Cheminiams filtrams sukurti naudojama medžiaga avobenzonas gali sudirginti rožinės pažeistą odą ir sukelti nemalonų dilgčiojimą, gėlimą. Kaip alternatyvą dermatologai rekomenduoja apsauginius kremus nuo saulės, kurių pagrindinė aktyvioji medžiaga yra cinko oksidas.

Ir išvis odos priežiūrai rinkitės raminamojo bei drėkinamojo poveikio produktus – pavyzdžiui, su žaliąja arbata ir argano aliejumi. Gausiai aromatizuotas kosmetikos priemones aplenkite iš tolo.

Žinoma, yra ir daugybė kitų kovos su rožine būdų, su kuriais jus supažindins dermatologas. Štai išryškėjusius venų voratinklius galima padaryti mažiau matomus specialiu lazeriu. Tiesa, tokie gydymo metodai nėra pigūs, o pastebimam rezultatui reikalingi trys keturi seansai.

Sergantiesiems rinofima taip pat taikomas gydymas lazeriu – juo pašalinamas perteklinis audinys.

Be lazerinio, esama dar dviejų tipų gydymo – išoriniai kremai ir vidiniai antibiotikai. Pirmieji skatina laikiną kraujagyslių susitraukimą, taip sumažindami veido paraudimą (poveikis išlieka iki dvylikos valandų). Nedidelėmis antibiotikų, tokių kaip tetraciklinas, dozėmis slopinamas uždegimas, neatsiejamas nuo spuogų.

Dermatologai vienbalsiai sutaria, kad didžiausia kliūtis gydant rožinę yra patys pacientai, mat dauguma jų net nežino sergantys. Tad specialistai nepaliauja kartoti: jeigu pastebėjote, kad jūsų skruostai nenatūraliai įraudę ir tas paraudimas nepraeina, nepatingėkite – užsiregistruokite pas šeimos gydytoją.

Susiję straipsniai


Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *