Kartą pamačius įspūdingąsias visterijas jų nepamirši niekada – negali nesižavėti nepakartojamo grožio žiedų jūra.

Romantiškiausias augalas pasaulyje

Gėlės ir augalai Sodas

Kartą pamačius įspūdingąsias visterijas jų nepamirši niekada – negali nesižavėti nepakartojamo grožio žiedų jūra.

Mėgsta šilumą

Tai vijokliniai krūmai, užaugantys iki 18 metrų aukščio. Šie augalai šilumamėgiai, todėl geriausiai tarpsta tik šiltesnio klimato šalyse – Kaukaze, Kryme, Užkarpatėje. Ten jie žydi ypač gausiai ir ilgai. Vėsesnio klimato zonose žiemai šiuos augalus reikia gerai apdengti.

Visterija pradeda žydėti pavasarį, gegužės mėnesį. Tinkamomis sąlygomis ji žydi visą vasarą, na o jei klimatas mažiau palankus, žiedais džiugina trumpiau. Žiedeliai būna baltos, melsvos spalvų ir siekia 30 centimetrų ilgį.

Visterijos dauginamos atžalomis pavasarį ir vasarą. Tinkami pirmamečiai 20–25 centimetrų ilgio ūgliai. Jie sukišami į velėninės žemės, durpių, puvenų ir smėlio mišinį santykiu 3:1:1:1. Vasaros pabaigoje įsišakniję sodinukai pasodinami į nuolatinę vietą.

Šiuos augalus galima užsiauginti ir iš sėklų, tačiau šis būdas daug sunkesnis nei pirmasis. Sėklos beriamos lapkričio–gruodžio mėnesiais arba pavasarį į daigyklą. Substratas turi būti purus – iš lapinės, velėninės žemių ir smėlio santykiu 4:1:4. Kol pasirodys daigeliai, daigykla uždengiama stiklu arba polietilenine plėvele, kad išsilaikytų drėgmė, ir pastatoma tamsioje vietoje. Sėklos sudygsta po 3–4 savaičių. Tik tada jie išnešami į šviesą, tačiau ne ant tiesioginės saulės, ir truputį pridengiami. Daigai pikuojami su 2 lapeliais.

Priežiūra

Visterijai reikalingos tam tikros sąlygos:

  • ryški saulė. Kad gausiai žydėtų, ji bent pusę dienos turi būti apšviesta saulės;
  • jai reikalingos tvirtos atramos, aplink kurias vysis vis didėjantis vijoklis;
  • saikingai laistyti (dirva turi būti nuolat nedaug drėgna) nuo pavasario iki vasaros pabaigos. Drėgmės perteklių ištveria sunkiai;
  • dirva turi būti lengva ir derlinga;
  • žydėjimo metu ji tręšiama kartą per savaitę skystomis trąšomis;
  • žiemą, ypač labai šaltą, Lietuvoje visterijos gali iššalti, todėl jas būtina uždengti. Dabar jau yra išvesta šalčiams atsparių veislių, ištveriančių iki 20 laipsnių šaltį;
  • kad gausiau žydėtų, augalas porą kartų genimas; pirmąjį – bebaigiant žydėti (dviem trečdaliais trumpinami šoniniai ūgliai), antrąjį – nukritus lapams (nukerpamos visos šoninės šakos, paliekami tik 3–5 pumpurai).

Kadangi Lietuvoje yra tikimybė atvirame grunte augančiai visterijai iššalti, ją galima pasodinti į specialius vazonus medeliams, kad rudenį juos būtų galima įnešti į patalpą. Joje turėtų būti 8–10 laipsnių temperatūra. Tuo periodu ją reikia laistyti dar mažiau nei vasarą. Pavasarį jau galima formuoti lają, patrumpinant šoninius ūglius iki 2–3 gerų pumpurų, o vasarą pasodinti į atvirą gruntą.

Derinimas

Visterija yra vienas iš dekoratyviausių augalų, todėl atrodytų, kad šalia jo bet koks augalas nublanksta. Kai žydi, iš tiesų jai nėra lygių, tačiau apačioje galima pasodinti baltų tulpių ir narcizų, tamsiai violetinių hiacintų arba geltonų narcizų, daugiažiedžių margučių.

Įspūdingai atrodo ir vijoklio papėdėje žydinčios tamsiai raudonos Darvino hibridinės tulpės arba paprastasis žalčialunkis, taip pat mėgstantis šiltas, saulėtas vietas.

Susiję straipsniai


Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *