Opuncija nuo seno buvo žinoma ir vertinama: vartojama maistui, įvairios jos dalys naudojamos gydomaisiais tikslais, lūžusiems kaulams sutvirtinti, kurui.

Opuncija. Įspūdingas valgomas kaktusas

Gėlės ir augalai

Opuncija nuo seno buvo žinoma ir vertinama: vartojama maistui, įvairios jos dalys naudojamos gydomaisiais tikslais, lūžusiems kaulams sutvirtinti, kurui.

Tai kaktusinių šeimos augalas. Ji gamtoje paplitusi Šiaurės ir Pietų Amerikoje, kai kurios rūšys prigijo Viduržemio jūros regione, Australijoje, Indijoje, bet labiausiai Meksikoje. Ji net puikuojasi šios šalies herbe. Suskaičiuojama apie 300 šio kaktuso rūšių – nuo šliaužiančių iki masyvių, savo dydžiu prilygstančių krūmams ir pačių keisčiausių bei įvairiausių formų. Jie žydi nuo balandžio pradžios iki rugsėjo dideliais raudonais žiedais ir duoda vaisių. Užauga nuo tikrosios figos iki kriaušės dydžio ir yra žalsvi, raudoni arba oranžiniai. Minkštimas šviesiai oranžinis ar rožinis su daugeliu smulkių, tačiau valgomų sėklyčių. Meksikoje iš jų verdamos uogienės, iš sulčių daromi sirupai, vynas. Kadangi jie turtingi vitamino C, naudojami organizmui stiprinti.

Mūsų šalyje opuncijos auginamos tik kaip kambarinis augalas. Vasarą jas galima išnešti į sodą arba atvirą balkoną. Jeigu pakanka šviesos, užaugęs iki reikiamo aukščio kaktusas pražysta.

Privalumai ir trūkumai

Opuncija, kaip ir daugelis kaktusų, nereikli. Ji gali tarpti netgi pačiomis nepalankiausiomis sąlygomis. Tačiau nors augalas ir nereiklus, mūsų šalyje nepopuliarus. Priežastis – lengvai atsiskiriantys dygliai su smulkiais šereliais. Jie lengvai kimba į drabužius ir sunkiai pašalinami. Nė viena augalo rūšis netinka vaikų kambariui dėl pavojų keliančių glochidijų. Dar vienu trūkumu galima įvardyti greitą augimą, didelį aukštį bei greitai prarandamą dekoratyvumą.

Tačiau šis augalas turi ir privalumų. Iš jų galima kurti įspūdingas kompozicijas dykumos tematika biuruose. Opuncijos labai tinka kaip centrinis akcentas kompozicijos viduriui arba galinei daliai.

Auginimo sąlygos

Apšvietimas. Šie kaktusai labai mėgsta gerą apšvietimą, todėl visus metus jiems reikia užtikrinti ryškią šviesą. Vasarą jie laikomi ant pietinių palangių, o kitais sezonais apšviečiama specialiomis lempomis. Prieš išnešant vasarą į lauką prie tiesioginių saulės spindulių reikia pripratinti palaipsniui.

Temperatūra. Pavasarį ir vasarą opuncijos gerai tarpsta kambario sąlygomis, o žiemą geriau jas laikyti vėsesnėse patalpose – ne aukštesnėje nei 5–7 laipsnių temperatūroje. Nesilaikant pastarosios sąlygos opuncijos smarkiai ištįsta.

Laistymas. Pavasarį ir vasarą kaktusai laistomi kaip ir kiti augalai, išdžiūvus viršutiniam žemių sluoksniui. Jeigu žiemą laikoma vėsiai, kaip rekomenduojama, drėgmės visai nereikia. Vanduo būtinai turi būti nusistovėjęs, jį galima parūgštinti citrinos rūgštimi (reikia kelių kruopelių litrui vandens). Laistoma tik žemė, stengiantis, kad vanduo nepatektų ant narelių – jeigu ant augalo patenka vanduo, poros užsikemša kalkėmis ir nebegali kvėpuoti, todėl sutrinka kvėpavimas ir prasideda sukamštėjimas.

Tręšimas. Opuncijos tręšiamos nuo kovo iki rugsėjo kartą per mėnesį kaktusams skirtomis trąšomis.

Žydėjimas. Kambaryje auginamos opuncijos žydi retai. Priežastys įvairios. Viena pagrindinių ta, kad augalas negali pasiekti reikiamo aukščio dėl mažų patalpų. Kitos gali kilti dėl netinkamos priežiūros bei augimo sąlygų. Jeigu augalas pradeda formuoti žiedpumpurius, reikia laikytis šių taisyklių: reikia perkelti arčiau šviesos, nesukioti vazono, nepersodinti, nepradėti laistyti dažniau ir gausiau nei įprasta, netręšti papildomai. Nesilaikant šių sąlygų žiedpumpuriai nukrenta arba iš jų ima formuotis vegetatyviniai ūgliai.

Persodinimas. Persodinama, kai kaktusas nebetelpa vazone. Pirmiausia reikia sulaukti, kad sudžiūtų žemė, ir persodinti taip pat į sausą žemę. Kadangi opuncijos auga greitai, joms reikalinga derlinga ir orui bei vandeniui laidi, silpnai rūgščios reakcijos (pH 4,5–6) žemė.

Dauginimas. Lengviausia dauginti auginiais, tačiau galima ir sėklomis. Auginiai lengvai įsišaknija bet kuriuo metų laiku, svarbu, kad būtų šilta. Prieš terpiant į žemę juos reikia parą padžiovinti. Iš pradžių atrodo, kad auginys stovi vietoje, neauga, tačiau pavasariop ima stiebtis ir vasarą suželia.

Ligos, kenkėjai ir sunkumai

Tiek jaunas, tiek paaugusias opuncijas neretai pažeidžia grybelinės ligos. Augalai paruduoja, pasidengia pelėsiu ir supūva. Kitos grybelinės ligos atsiranda pažeidus šaknis. Taip dažniausiai nutinka perlaisčius. Sergantį augalą reikia išmesti, o sveikus apdoroti fungicidais.

Iš kenkėjų opuncijas mėgsta erkutės, skydamariai, lauke auginamas – sraigės. Jie naikinami specialiomis priemonėmis. Taip pat augalų šaknis gali pažeisti nematodai – ant jų atsiranda apvalūs išsipūtimai. Tokie augalai paprastai neišgyvena. Pastebėti šias mikroskopines kirmėles sunku, todėl neįmanoma laiku imtis priemonių.

Auginant opuncijas gali kilti ir kitų sunkumų. Ištįsęs, nebūdingos formos narelis išduoda šviesos stygių ir per šiltą orą žiemos metu. Susiraukšlėjusi viršūnė, puvinio požymiai apatinėje dalyje rodo perlaistymą. Jeigu opuncija nustoja augusi, greičiausiai ji vasarą per mažai laistoma, o žiemą perlaistoma, taip pat trūksta maistinių medžiagų. Sukamštėjęs paviršius susiformuoja dėl kenkėjų, drėgmės trūkumo vasaros metu, vėsaus oro arba nuolatinio apliejimo vandeniu, minkštos rudos dėmės – dėl puvinio, atsiradusio dėl perlaistymo.

Susiję straipsniai


Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.