Ką bendro turi gyvatė žmogėdra, ančių pulkelis ir slapta žurnalo apie automobilius redaktoriaus meilužė?

Nuo variklio gaubto – į istoriją

Įvairenybės Vyras

Ką bendro turi gyvatė žmogėdra, ančių pulkelis ir slapta žurnalo apie automobilius redaktoriaus meilužė?

Atsakymas į šį klausimą paprastas – automobilius. Visi jie yra žinomiausių šiuolaikinių automobilių emblemų istorijos dalis, nors buvo sukurti dar automobilizmo eros priešaušryje.

Tad jeigu manėte, kad ženklas automobilio priekyje tėra puošybos elementas, netrukus įsitikinsite smarkiai klydę.

Rolsroiso Ekstazės dvasia

„Rolls-Royce“ emblema, kaip ir viskas šiuose automobiliuose, yra ekstravagantiškos prabangos ženklas. Tačiau tikroji moters besiplaikstančiais drabužiais, oficialiai vadinamos Ekstazės dvasia, o neoficialiai – Sidabrine ledi arba Skriejančiąja ledi, istorija yra grynų gryniausias skandalas.

Pirmąsyk statulėlė rolsroiso gaubtą papuošė dar XX a. pradžioje. Jos autorius buvo anglų skulptorius Čarlzas Robinsonas Saiksas, o automobilis – „Rolls-Royce Silver Shadow“ – priklausė baronui Džonui Volteriui Edvardui Daglas-Skot-Montagiu, žurnalo apie automobilius „The Car Illustrated“ redaktoriui. Modeliu skulptoriui tapo barono sekretorė ir slapta jo meilužė Eleonora Velasko Tornton. Jei gerai įsižiūrėsite, pamatysite, kad sidabro spalvos grakšti figūrėlė laiko prispaudusi prie lūpų pirštą – taip skulptorius, pavadinęs savo kūrinį „Kuždesiu“, įamžino bergždžią poros meilę, kuriai nebuvo lemta niekada baigtis vestuvėmis.

Kadilako vainikas

Kai Viljamas H. Merfis ir Henris M. Lilandas 1902 metais įkūrė automobilių gamybos kompaniją „Cadillac Motor Co.“, nusprendė atiduoti duoklę žmogui, įkūrusiam Amerikos „automobilių miestą“ Detroitą, – Antuanui Lome de La Mote, ponui de Kadilakui. Būtent šis prancūzas tyrinėtojas kadaise dabartinio Detroito vietoje įkūrė Fortą.

V. H. Merfis ir H. M. Lilandas pasinaudojo ne tik Kadilako vardu, bet ir jo šeimos herbu – 1906 metais tiesiog ėmė ir užregistravo jį kaip prekinį ženklą.

Dabartinė kadilako emblemos versija atrodo gana paprastai net apjuosta vainiko. Tačiau originaliame šios markės automobilių ženkle buvo tiksli Kadilakų herbo kopija, įskaitant ir du būrelius po tris stilizuotus paukščius, prancūzų heraldikoje vadinamus merlettes – taigi iš esmės antis, – simbolizuojančias Šventąją Trejybę. Viršuje emblemą puošė karūna su devyniais smaigais, kiekvienas jų reiškė devynias senąsias Prancūzijos grafystes.

Ferario pasibaidęs žirgas

Įdomus faktas: dabar visiems, kada nors girdėjusiems apie „Ferrari“ automobilius, žinoma emblema, kurioje pavaizduotas juodas piestu stovintis žirgas auksiniame fone, pirmąsyk papuošė… „Alfa Romeo“ lenktyninius automobilius 1932 metų Belgijos „Spa Grand Prix“ lenktynėse. Bet ir tai dar ne viskas.

Gerokai anksčiau, Pirmojo pasaulinio karo metais, Italijos pilotas grafas Frančeskas Baraka, puikus raitelis (dėl ko ir buvo vadinamas Padangių kavaleristu), juodo žirgo atvaizdu žymėdavo savo naikintuvus. Kai pilotas žuvo, grafo motina padovanojo emblemą Encui Ferariui, kuris prie jos pridėjo ryškiai geltoną foną ir Italijos vėliavos spalvas viršuje.

„Alfa Romeo“ gyvatė

Šios automobilių gamintojos logotipą sukūrė italas eskizų meistras Romanas Čataneo 1910 metais. Emblemoje jis sujungė du senosios Italijos simbolius, siekiančius net V a.

Dešinėje galima pamatyti biscione, kaip ji vadinama italų heraldikoje, arba gyvatę žmogėdrą, – kadaise viduramžiais ji puošė garsiosios Viskončių šeimos herbą; kairėje – raudonas kryžius baltame fone, Milano – miesto, kuriame buvo įkurta ir kur dar ir šiandien veikia „Anonima Lombarda Fabbrica Automobili“ kompanija, emblema.

„Alfa Romeo“ emblemos piešinys buvo pakoreguotas 1918-aisiais – prie jo prisidėjo mėlynos metalo spalvos žiedas su trimis žodžiais: „Alfa“, „Romeo“ ir „Milano“ (nors pastarojo žodžio 8-ajame dešimtmetyje buvo atsisakyta kartu su keliomis kitomis smulkmenomis, tokiomis kaip, pavyzdžiui, laurų vainikas, simbolizavęs kompanijos automobilių pergales lenktynių trasose).

„Mercedes-Benz“ trišakė žvaigždė

Kai „Mercedes“ tapo registruotu „Daimler-Mercedes automotive group“ prekiniu ženklu, kompanijai prisireikė ją geriausiai charakterizuosiančios emblemos. Taigi 1909 metais kompanijos įkūrėjo Gotlibo Daimlerio sūnūs Paulas ir Adolfas sumanė kompanijos automobiliams žymėti panaudoti simbolinę žvaigždę. Mat kai G. Daimleris 1872 metais pradėjo dirbti Vokietijos Kelno mieste įsikūrusiame variklių fabrike „Deutz AG“, nusiuntė žmonai atviruką su savo namo atvaizdu, virš kurio nupiešė žvaigždę. Sutuoktinei ponas Daimleris parašė, jog toji žvaigždė, simbolizuojanti klestėjimą ir visokeriopą gerovę, vieną dieną švytės virš jo nuosavos gamyklos.

BMW „ratelis“

Dauguma šios markės gerbėjų žino, kad spalvotas skritulys BMW emblemoje, užregistruotas kaip prekinis ženklas 1917-aisiais, atspindi Bavarijoje įsikūrusio gamintojo – „Bayerische Motoren Werke“ – aviacines šaknis ir simbolizuoja besisukantį baltą propelerį mėlyno dangaus fone. Deja, šis gražus paaiškinimas yra klaidingas.

Iš tiesų skritulyje suderintas lėktuvų propelerių kompanijos „Rapp Motorenwerke“, iš kurios kilo „BMW GmbH“, vardas juodame apskritime, o mėlyna ir balta spalvos pasiskolintos iš Bavarijos vėliavos. Tiesa, BMW logotipe spalvos sudėliotos atvirkštine tvarka nei vėliavoje, nes anuomet įstatymai draudė naudoti nacionalinius simbolius kaip komercinius ženklus.

„Chevrolet“ kaklaraištis varlytė

Visiems gerai pažįstamą amerikietiškų automobilių markės emblemą sukūrė kompanijų „General Motors“ ir „Chevrolet“ vienas įkūrėjų Viljamas K. Diuranas. O štai apie tai, kaip jis ją sugalvojo, pasakojamos net kelios skirtingos istorijos.

Viena populiariausių ir jau seniai prigijusių versijų teigia, kad V. K. Diuraną įkvėpė sienų apmušalai viename Paryžiaus viešbutyje. Tačiau jo dukra Mardžeri 1929 metais išleistoje knygoje „Mano tėvas“ papasakojo, esą V. K. Diuranas, turėjęs nelabai gerą įprotį paišinėti visokius niekus pietų metu, nupiešė „Chevrolet“ emblemą vieną vakarą „per pertrauką tarp sriubos ir kepto viščiuko“.

Kita vertus, V. K. Diurano žmona Katerina visada tvirtino, kad vyras emblemą tiesiog nusižiūrėjo – greičiausiai nuo kompanijos „Southern Compressed Coal Co.“ presuotų anglių „Coalettes“ reklamos, kurią pamatė laikraštyje.

Pontiako strėlytė

„General Motors“ savo emblemą „Pontiac“, skirtą naujai įsigytai automobilių linijai, pristatė 1926 metais. Minėti automobiliai buvo surenkami Pontiako mieste Mičigano valstijoje ir jau po pirmųjų metų motininė kompanija jų parduodavo daugiau nei savųjų GM automobilių.

Iš tiesų žodis „Pontiac“ yra indėniškos kilmės. Toks buvo čiabuvių vado, vadovavusio nepasisekusiam indėnų sukilimui prieš britus kolonistus po prancūzų ir indėnų karo, vardas. Automobilio pavadinimo istorija būtinai turėjo atsispindėti ir markės emblemoje, todėl iš pradžių joje nuspręsta vaizduoti indėnišką plunksnų karūną. Kai 1956 metais šio logotipo nuspręsta atsisakyti, jį pakeitė kitas, kad ir smarkiai stilizuotas indėniškas simbolis – strėlės antgalis su sidabrine žvaigžde.

Susiję straipsniai


Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *