Daugelį metų agronomai sodininkams rekomenduoja auginti įvairių daržovių derinius. Kokia tokių želdinių nauda?

Mišrių želdinių nauda

Sodas

Daugelį metų agronomai sodininkams rekomenduoja auginti įvairių daržovių derinius. Kokia tokių želdinių nauda?

Natūrali apsauga

Pasirodo, juose mažiau plinta kenkėjai – rūšių įvairovė klaidina vabzdžius ir jiems sunkiau rasti augalą šeimininką. Jeigu pasodinta viena kultūra, šio klaidinamo faktoriaus nėra, ir kenkėjai bei infekcija greitai plinta nuo vieno augalo ant kito. Mišriuose želdiniuose skirtingų šeimų augalai sudaro natūralius barjerus jiems būdingoms specifinėms infekcijoms ir kenkėjams plisti. Be to, mišriuose želdynuose augalai sodinami tankiau. Taip sumažėja laisvo dirvos paviršiaus, dėl to pristabdoma kiaušinėlius žemėje dedančių kenkėjų invazija.

Dar vienas tokių želdinių privalumas – tuos pačius augalus toje pačioje vietoje netaikant sėjomainos galima auginti kelerius metus. Kai sodinama viena kultūra, taip daryti negalima, nes dirvoje kaupiasi kenkėjų ir ligų sukėlėjų. Mišrius želdinius ypač tinka auginti nedideliuose sklypuose, kur sudėtinga tinkamai taikyti sėjomainą.

Sodinimo schemų pavyzdžiai

Metro pločio lysvės viduryje dviem eilėmis kas 50 centimetrų sodinamos ankstyvosios bulvės. Tarpueilyje sodinama eilė žiedinių kopūstų arba kaliaropių, o lysvės kraštuose ir tarp kopūstų bei bulvių eilių – 4–5 špinatų eilės. Špinatai greitai užauga ir lieka vietos kopūstinėms daržovėms bei bulvėms kerotis.

Galima daržoves sodinti ir pagal kitą schemą. Metro pločio lysvėje viduryje sodinamos dvi eilės ankstyvųjų bulvių, iš kraštų sėjami ridikėliai ir builiai, tarp bulvių – kaliaropės su gūžinėmis salotomis. Visų šių daržovių kaimynystė tinkama. Vienoje vietoje tokia schema gali būti naudojama iki dešimties metų ir neturėti neigiamos įtakos derliaus kiekybei.

Burokėliai nemėgsta augti kasmet toje pačioje vietoje, tačiau sėkmingai tarpsta tame pačiame plote kartu su skirtingomis daržovėmis. Rekomenduojami tokie daržovių deriniai: metro pločio lysvėje sėjamos trys burokėlių eilės su krapais (dviejose kraštinėse eilėse kas du burokėlius sodinama po krapą), pagal lysvės kraštus – lapinės salotos su ridikėliais, tarp salotų ir burokėlių – dvi eilės gūžinių kopūstų ir kaliaropių.

Mišriuose želdiniuose kenkėjai visiškai neišnyksta, tik jų sumažėja.

Klaidina ir prieskoniniai augalai

Mišrių želdinių veiksmingumą galima padidinti ir apsaugoti augalus nuo kenkėjų bei ligų ne tik sodinant tinkamus augalus kaimynus, bet ir aromatingus bei prieskoninius augalus. Daugelis kenkėjų mėgstamus augalus suranda pagal kvapą: kopūstus taip aptinka spragės ir kopūstiniai pelėdgalviai, morkas – morkinės musės.

Aromatingi augalai skleisdami stiprų kvapą suklaidina kenkėjus ir apsaugo daržoves, pavyzdžiui, šalia kopūstų pasodinti čiobreliai ir šalavijai (arba daržoves apipurškus jų ekstraktais) užgožia šių daržovių kvapą, jis tampa ne toks patrauklus šiems kenkėjams. Sėjant aromatingus augalus kaip atbaidančią priemonę tarp daržovių reikia nepamiršti apie jų konkurenciją. Prieskoninės žolelės smarkiai išsikeroja ir gali nustelbti daržoves, todėl būtina laikytis tinkamų atstumų arba aromatingus augalus sėti pagal kraštus arba po vieną tarpueiliuose.

Augalai, atbaidantys vabzdžius

  • Nasturtos atbaido baltasparnius, amarus, kolorado vabalus, kopūstinių baltukų vikšrus.
  • Kartusis kietis taip veikia skruzdes, kopūstines ir morkines muses, obuolinius vaisėdžius, sprages, baltasparnius.
  • Pipirmėtės sumažina skruzdžių, amarų, spragių, kopūstinių baltukų vikšrų, baltasparnių.
  • Bitkrėslės apsaugo daugelį daržovių nuo spragių ir kopūstinių baltukų vikšrų daromos žalos.
  • Tarp kopūstų pasodinti česnakai atbaido kopūstinių musių lervas, po obelimis – obuolinius vaisėdžius, gėlyne šalia rožių – amarus.
  • Tabakas, mėtos, rūtos, bitkrėslės, diemedžiai, pelynai, katžolės atbaido sprages.
  • Svogūnų, laiškinių česnakų, česnakų, serenčių, garstyčių, kalendrų, pankolių nemėgsta amarai.
  • Katžolės ir nasturtos augalus saugo nuo persikinių amarų.
  • Serenčiai stabdo kai kurių nematodų vystymąsi, gydo dirvą.
  • Ąžuolo lapų ir žievės mulčias atbaido šliužus, vikšrus, apgraužiančius daigus, grambuolių lervas. Jis beriamas ant daržo takelių ir juostomis lysvėse.
  • Tarp visų kopūstinių daržovių pasėtos agurklės sumažina vikšrų, o apatiniai lapų plaukeliai atbaido šliužus ir sraiges.
  • Salierai kopūstus apsaugo nuo spragių ir kopūstinių baltukų.
  • Tarp kopūstų pasėti krapai atbaido kopūstinius baltukus ir kandis, gerokai sumažina kopūstinių amarų.
  • Bazilikus rekomenduojama sodinti šalia pupų, pupelių, petražoles – šalia šparagų.
  • Katžolės, kalendros, nasturtos, serenčiai saugo bulvinių šeimos augalus nuo kolorado vabalų.

Susiję straipsniai


Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *