Daugelį sodo augalų paprastai reikia genėti pavasarį, iki aktyvios vegetacijos pradžios, tačiau kai kuriems augalams šią procedūrą rekomenduojama atlikti rudenį.

Medžių ir krūmų genėjimas rudenį

Gėlės ir augalai Sodas

Daugelį sodo augalų paprastai reikia genėti pavasarį, iki aktyvios vegetacijos pradžios, tačiau kai kuriems augalams šią procedūrą rekomenduojama atlikti rudenį.

Vaismedžiai, vaiskrūmiai, uogakrūmiai ir dekoratyviniai krūmai genimi rudenį lapams krintant ir jiems nukritus. Pradedama maždaug spalio pradžioje, nelaukiant, kada nukris visi lapai. Bet kurių sodo darbų, taip pat ir genėjimo, negalima atlikti užsitęsus lietingiems orams, kai dirva smarkiai įmirkusi. Trypčiojant aplink vaismedžius arba vaiskrūmius suardoma šlapios dirvos struktūra, dėl to šaknis sunkiau pasiekia deguonis. Jeigu vis dėlto reikia dirbti nepalankiu oru, ant dirvos po medžiais rekomenduojama pasidėti lentų, kad smarkiai nesusislėgtų dirva.

Vynmedžiai, rožės ir kiti augalai, kuriuos būtina uždengti žiemai, nugenimi iki pradėjus nuolat šalti.

Vaismedžių genėjimas

Obelis, kriaušes, vyšnias, slyvas sodininkai mėgėjai geni ankstyvą pavasarį. Pramoniniuose soduose sunku laiku suspėti atlikti šiuos darbus, todėl jie pradedami dar žiemą, per atlydį.

Kodėl geriau genėti pavasarį? Nupjovus obelų ir kriaušių šakas, lieka didelės žaizdos, žiemą praleidžiančios šaltį, dėl to gali nukentėti aplink esantys gyvi audiniai. Vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje nupjaunamos tik nederančios, smulkios, ne storesnės nei 3 centimetrų, šakos. Jeigu nederančios šakos storos, geriau genėjimą atidėti pavasariui, tačiau tokiu atveju jas derėtų pasižymėti, kad nesupainiotumėte. Genėjimo darbai atliekami sausu oru, žaizdos aptepamos sodo arba kitais dezinfekuojamaisiais tepalais.

Vynmedžiai ir kiti vijokliniai

Vaisius vedantys vijokliniai augalai – vynmedžiai, aktinidijos, citrinvyčiai ir kiti – genimi išskirtinai rudenį. Vynmedžiai pasižymi ypač aktyviu skysčių tekėjimu, todėl pavasarį jiems pavojingas netgi menkiausias šakelės lūžis – augalai netenka daug skysčio ir fiziologiškai aktyvių medžiagų. Dėl to jie gali smarkiai nusilpti ir prasčiau derėti.

Vynmedžius ir kitus vaisius vedančius vijoklinius augalus rekomenduojama genėti nukritus lapams. Genėjimo schema pasirenkama savo nuožiūra. Pradedantiesiems patariama rinktis vėduoklinę formavimo sistemą. Tai vienas lengviausių ir populiariausių tarp mėgėjų formavimo būdas. Kiek sudėtingesnė formavimo sistema – horizontalusis kordonas. Norint taip suformuoti vynmedį reikia turėti daugiau patirties, be to, taip suformuoti augalai sode užims daugiau vietos nei vėduoklinės formos. Tačiau ši schema turi porą svarbių pranašumų – taip suformuoti vertingesnių veislių vynmedžiai geriau dera ir yra atsparesni žiemos šalčiams.

Vaiskrūmiai bet kada

Agrastus, serbentus ir sausmedžius galima genėti tiek rudenį, tiek pavasarį. Tačiau geriau šiuos darbus atlikti rudenį, nes pavasarį jų pumpurai prabunda gana anksti, todėl ne visada suspėjama laiku, iki sulčių suaktyvėjimo, nugenėti. Šalinamos šių vaiskrūmių senos šakos iki pat šaknies, todėl net ir likus didelėms žaizdoms žiemą po sniego danga jos nenukenčia.

Juodųjų serbentų išpjaunamos visos senesnės nei 4–5 metų šakos, taip pat pažeisti ir neišsivystę ūgliai. Paliekamos sveikos įvairaus amžiaus – po 3–4 vienmetės, antrametės ir trimetės šakos. Raudonųjų ir baltųjų serbentų šakos ilgaamžiškesnės, todėl kasmet šalinamos tik devynerių ir dešimties metų šakos. Agrastų išgenimos visos senesnės kaip penkerių metų šakos, iš šaknų augantys nuliniai ūgliai (iš žemės išaugę dar nesumedėję stiebai), silpnos, į krūmo vidų augančios šakos. Nuliniai ūgliai patrumpinami ketvirtadaliu, taip stimuliuojamas naujų šakų augimas. Jie trumpinami maždaug 10 centimetrų aukščiau nuo sveiko pumpuro, kad ūgliai augtų į krūmo išorę, o ne į vidų. Atnaujinant agrastus ir serbentus šakos nukerpamos iki pat žemės, nepaliekant kelmelio.

Avietės

Įprastos avietės rudenį genimos tik tada, jeigu tai nespėta padaryti vasarą, iškart surinkus derlių. Iki žemės nupjaunami visi dvejų metų derėję ūgliai. Rudenį taip pat pamažinama jaunų, kitais metais derėsiančių, ūglių. Ilginiame metre paliekama apie 40 stipriausių ūglių. Pavasarį, nutirpus sniegui, praretinama dar kartą, paliekant po 15–20 ūglių metre.

Remontantinės avietės dera ilgiau ir gali duoti du derlius per metus: ant pernykščių ūglių arba pirmamečių. Genima dviem būdais. Galima išpjauti tik dvimečius ūglius arba nupjauti visus. Mūsų klimato juostoje labiau paplitęs antrasis būdas.

Šalčiams atsparūs dekoratyviniai krūmai rudenį dažnai nupjaunami beveik iki pat žemės – pavasarį jie vėl suželia ir kartais net gausiau žydi.

Neatsparūs šalčiams dekoratyviniai krūmai

Kai kuriuos šalčiams atsparius dekoratyvinius krūmus – veigeles, budlėjas, pūkenius, rausvalapius šeivamedžius – galima auginti kaip daugiamečius žolinius augalus. Jie rudenį nupjaunami beveik iki pat žemės, paliekant kelių centimetrų kotus. Jų šaknų sistema neiššąla ir pavasarį vėl suželia.

Gervuogės

Rudenį derėję dvimečiai gervuogių stiebai nupjaunami iki žemės. Ant atramų į jų vietas pririšami jauni, kitais metais derėsiantys stiebai. Subrendę jauni ūgliai patrumpinami maždaug ketvirtadaliu. Žiemoti paliekami ne daugiau kaip 8 perspektyvūs ūgliai, silpni ir ligoti iškerpami. Jeigu jaunų mažai, galima palikti kelis senuosius. Jų šonines šakeles reikia patrumpinti iki 2,5 centimetro. Taip pat pašalinamos šalia išdygusios atžalos. Pavasarį iškerpami sušalę ūgliai iki sveikų audinių.

Rožės

Šios gėlių karalienės genimos pavasarį, kai matyti, kaip peržiemojo pumpurai. Rudenį rožės genimos daugiausia dėl praktinės priežasties – kad jas būtų lengviau uždengti. Prieš dengiant pašalinami nesveiki lapai, o stiebai nupurškiami 3 procentų vario sulfato tirpalu.

Rudenį negenimos hibridinės rūšinės, atsparios šalčiams Kanados bei Amerikos selekcininkų išvestosios rožės, nes jų nereikia dengti. Spalio pradžioje išgenima trečdalis stambiažiedžių vijoklinių ir krūminių rožių. Kamieninės rožės genimos priklausomai nuo įskiepio veislės. Paprastai užtenka nukirpti pažeistas, ligotas šakas ir nurinkti lapus. Hibridinės arbatinės rožės patrumpinamos iki dangos aukščio, pašalinami lapai.

Antroje spalio pusėje, kai naktį temperatūra ima kristi žemiau nulio, iškerpami visi jauni ir nesubrendę ūgliai – jie greičiausiai žus nuo šalčio ir taps infekcijos šaltiniu. Be to, jiems formuotis augalas prieš žiemą eikvoja per daug jėgų. Rudens pabaigoje iki sveiko audinio iškerpami visi sudžiūvę ūgliai. Pašalinamos senų krūmų senesnės nei penkerių metų šakos, nes jas sunku prilenkti prie žemės uždengti. Jeigu šakų mažai, geriau šios procedūros neatlikti ir šakas palikti atsargai, jeigu rožė blogai peržiemotų.

Hortenzijos

Žiemai dengiamos didžialapės hortenzijos, todėl rudenį pašalinami visi lapai, nupjaunami nužydėję žiedynai iki pirmos gyvų pumpurų poros, nesumedėjusios ūglių viršūnės. Jos išsiskiria žalia spalva. Norint nepažeisti pumpurų, sekatorių reikia laikyti nuo ūglio stačiu kampu.

Rudenį rekomenduojama išpjauti visų rūšių hortenzijų nužydėjusius žiedus, nes po stora sniego danga gali lūžti šakos. Daugelis gėlininkų palieka šviesiųjų ir šluotelinių hortenzijų žiedynus – žiemą po sniego kepurėmis jos atrodo ypač dekoratyviai ir puošia sodą.

Raganės

I genėjimo grupės raganės (pavyzdžiui, ‘Atragene‘) žiedus krauna ant pernykščių metų ūglių, todėl rudenį pašalinami tik sergantys ūgliai ir šiek tiek praretinamas sutankėjęs krūmas. II genėjimo grupės raganės (Clematis lanuginosa, c. florida, c. patens) žiedus krauna ir ant pernykščių, ir ant einamųjų metų ūglių. Prieš dengiant jie patrumpinami trečdaliu. III genėjimo grupės raganės (c. Jackmanii, c. Integrifolia, c. viticella) žiedus krauna vėlai ant einamųjų metų ūglių. Jie nukerpami beveik iki pat žemės arba paliekami ūgliai su 2–4 tarpubambliais.

Spygliuočiai

Ruduo – palankus metas genėti spygliuočius: išsiskiria mažai sakų, kurie tepa sodo inventorių ir drabužius. Laja apkerpama nesmarkiai – vienu kartu negalima nupjauti daugiau kaip trečdalio einamųjų metų ūglių. Nugenėti spygliuočiai palaistomi ir patręšiami kompensuojant patirtą stresą. Visus spygliuočius reikia gausiai prilaistyti iki lapkričio mėnesio, nes jiems reikia sukaupti drėgmės vegetacijai žiemą.

Susiję straipsniai


Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *