Būna akimirkų, kai visi mes mirk gyvenk užsigeidžiame kokio nors konkretaus maisto – kas ledų, šokolado, kas picos ar marinuotų agurkėlių. Tai visiškai natūralus reiškinys net kai nesame alkani. Bet kodėl mus persekioja tokie kaprizai?

Maisto įgeidžiai: priešintis ar pasiduoti?

Grožis Gyvenimas

Būna akimirkų, kai visi mes mirk gyvenk užsigeidžiame kokio nors konkretaus maisto – kas ledų, šokolado, kas picos ar marinuotų agurkėlių. Tai visiškai natūralus reiškinys net kai nesame alkani. Bet kodėl mus persekioja tokie kaprizai?

Uždraustas vaisius gardesnis?

Tam paaiškinti yra kelios teorijos. Viena iš jų teigia, jog mes trokštame maisto, kurio, jaučiame, turėtume vengti.

Dietologai tvirtina, kad tokie konkretaus maisto įgeidžio priepuoliai nedidina svorio – priešingai: antsvorį lemia jų ignoravimas. Nes drausdami sau suvalgyti tai, ko tą akimirką labai labai norisi, sukuriame pražūtingą ratą.

Pavyzdžiui, užėjote į parduotuvę, užuodėte ką tik iškeptų bandelių kvapą ir… pasijutote kalti, nes užsigeidėte nusipirkti bent vieną jų ir čia pat suvalgyti. Tąkart kaltės jausmas galbūt ir padės išvengti pagundos, tačiau po poros valandų tos nelemtos bandelės norėsis dar labiau. Ir kai galiausiai nebeliks jėgų priešintis, skanėstą nusipirksite, greitai sukimšite, o tada užgrius dar didesnės kaltės jausmas ir veikiausiai sau prisieksite tam tikrą laiką išvis nevalgyti jokių kepinių ar desertų. Bet juk žinote, kad saldumynų troškimas netrukus smogs vėl, ar ne?

Taip ir sukasi ratu savų norų neigimas, atsisakymas to, ko reikalauja organizmas, tuomet – pasidavimas ir persivalgymas, o po jo – vėl neigimas ir taip toliau.

Įdomu, kad šis ciklas – „neigimas–atsisakymas–persivalgymas“ – būdingas visam maistui, ne tik tam, kurį esame pratę laikyti „geru“ ar „blogu“. Todėl dietologai pataria pasistengti išvis taip neskirstyti maisto, bet įsivaizduoti, kad pasaulyje nėra nesveiko ir neleistino maisto, ir tikėti, jog valgant nuosaikiai bet koks maistas yra sveikas ir naudingas. Visa esmė – porcijos dydis.

Nuotaikos dalykas

Yra patiekalų, kuriuos paprastai ragaujame tik per šventes arba ypatingomis progomis. Toks maistas mums asocijuojasi ne tik su ištaiga, bet ir linksmai praleistu laiku, taigi teikia paguodos, padeda atsipalaiduoti ir pamiršti stresą. Koks yra tas stresą slopinantis maistas? Kiekvienam žmogui vis kitoks – priklausomai nuo to, kokioje šeimoje ir aplinkoje jis augo. Taigi nors populiariausiųjų reitinge neįveikiami ledai, sausainiai, tortai ir pyragaičiai, šokoladas, jums tai gali būti kad ir kepto viščiuko kulšelė.

Nuotaika taip pat daro labai didelę įtaką mūsų maisto įgeidžiams. Mes, moterys, dažniau valgome, kai būname liūdnos, piktos ar nerimaujame. Vyrai pradeda kraustyti šaldytuvą, kai jiems nuobodu ar vieniša.

Jeigu įtartinai dažnai užsigeidžiate vadinamojo antistresinio maisto, turėtumėte savęs paklausti, ar iš tiesų esate alkani, ar naudojatės maistu nuotaikai praskaidrinti. Jei valgiais maitinate savo emocijas, naudingiau būtų, jei jį pakeistumėte sveikesne veikla – pasivaikščiojimais, mėgstamu sportu. Galų gale tiesiog paskaitytumėte gerą knygą.

Bet jeigu maisto įgeidžius diktuoja organizmo hormonų pakitimai, tai jau visai kas kita. Dėl tos priežasties moterų įgeidžiai gali būti daug intensyvesni nei vyrų.

Hormonų svyravimai, susiję su menstruacijų ciklu, dažnai daro mus užgaidžias maistui. Prieš pat prasidedant „toms dienoms“ moters organizme smarkiai sumažėja estrogenų, o kartu ir serotonino smegenyse. O serotoninas ne veltui vadinamas laimės hormonu: jis atsakingas už tai, kad jaustumėmės atsipalaidavę. Todėl serotonino deficitas pasireiškia dirglumu ir nuotaikų svyravimais, bet taip pat ir sunkiai valdomu tam tikro maisto troškimu – daugiausia riebaus ir perkrauto angliavandenių: šokolado, visokiausių konditerijos gaminių, kepinių, bulvių traškučių, skrudintų riešutėlių…

Svarbu nepamiršti saiko

Ir visai nėra blogai suvalgyti gabalėlį šokolado – svarbu, kad jis, kaip ir kiti stresą slopinantys skanėstai, netaptų jūsų valgiaraščio pagrindu ir neišstumtų sveikesnio maisto. Atminkite: palepinti save galima ir net reikia, tačiau nekontroliuojami maisto įgeidžiai gali pakenkti sveikatai.

Gyvenime visada bus streso. Tačiau išmokus susidoroti su juo sveikais – taip pat ir mitybos prasme – būdais stresas gali tapti priemone pakelti savigarbą, pasikrauti vidinės energijos, išmokti valdyti emocijas ir pakeisti požiūrį į gyvenimą, taip pat sureguliuoti savo svorį.

Maisto įgeidžiai turėtų būti išimtis jūsų valgiaraštyje. Visą kitą laiką pasistenkite valgyti sveiką maistą, ir svarbiausia – daryti tai reguliariai. Reguliari mityba ir užkandžiavimas gali padėti kontroliuoti silpnybės skanėstams priepuolius. Taip, tam reikės šiokio tokio drausmingumo, bet visas pastangas atpirks per kraštus trykštanti energija ir visuomet gera nuotaika.

Susiję straipsniai


Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *