Jeigu norite kasdien sveikiau ir taisyklingiau maitintis, padės šie patarimai.

Kulinariniai patarimai kasdienai

Namai Naudinga

Jeigu norite kasdien sveikiau ir taisyklingiau maitintis, padės šie patarimai.

Naudokite purškiamąjį aliejų.

Naudodami tokį prietaisą nepadauginsite aliejaus, tad maistas keptuvėje neplaukios riebaluose ir patiekalai bus sveikesni. Vietoj jo galite naudoti teptuką.

Kepkite sultinyje, ne riebaluose.

Dar vienas būdas sumažinti kepamuose patiekaluose riebalų. Pakanka poros šaukštų sultinio. Žinoma, jame taip pat yra riebalų, tačiau gerokai mažiau nei svieste, aliejuje arba taukuose.

Vietoj majonezo – jogurtas.

Parduotuvėse parduodamame majoneze gausu konservantų, skonio stipriklių ir kitokios žalingos „chemijos“. Jeigu be jo neišsiverčiate, pasigaminkite naminio arba kaip pakaitalą naudokite natūralų jogurtą. Ypač puikiai tinka tirštas daug baltymų turintis graikiškas jogurtas. Į racioną įtraukite sezamų sėklas.

Sezamų sėklos – kalcio šaltinis.

Jų berkite į salotas, troškinius, kepinius ir kitus patiekalus.

Mėsą malkite patys.

Parduotuvėse parduodama supakuota (arba sveriama) malta mėsa dažnai yra labai riebi ir nešviežia, todėl geriau nusipirkite mėsos gabalą ir jį sumalkite namuose. Iš jo pagaminti patiekalai bus ne tik sveikesni, bet ir gardesni.

Ieškokite alternatyvos baltai duonai.

Gamindami kotletus į maltą mėsą tradiciškai dedame baltos duonos. Vietoj jos pasirinkite mažiau kaloringus ir sveikesnius analogus – plaktą kiaušinio baltymą arba tarkuotą cukiniją.

Maltų džiūvėsėlių pakaitalai. Baltų miltų kepiniai ir kiti produktai nėra sveiki. Tad vertėtų pakeisti kitais produktais ir maltus baltos duonos džiūvėsėlius. Pabandykite sezamų sėklas, maltus riešutus, avinžirnių arba lęšių miltus, avižinius dribsnius.

Druską berkite tik į paruoštus patiekalus.

Dietologai tvirtina, kad termiškai neapdorota druska sveikesnė, todėl ją berkite tik į jau pagamintus patiekalus. Valgomąją druską pakeiskite jūros druska.

Pastarojoje, be natrio chlorido, yra kalio, natrio, kalcio, magnio, geležies, jodo ir kitų mikroelementų.

Daržoves dėkite tik į verdantį vandenį.

Taip verdamose daržovėse ir vaisiuose bus daugiau vitaminų ir kitų naudingų medžiagų.

Gaminimas garuose.

Daržoves geriausia virti garuose. Šis būdas pats geriausias ir paprasčiausias. Iš jų, skirtingai nei verdant vandenyje, „neišsiplauna“ daug maistinių medžiagų. Ištirta, kad garuose verdamose daržovėse maistinių medžiagų sumažėja tik 11 procentų. Be to, išlieka natūrali maisto spalva, kvapas, forma ir skonis.

Šaldykite sultinį.

Išvirtą sultinį užsišaldykite į ledo kubelius. Įdėjus po porą į gaminamus patiekalus skonis tampa sodresnis. Be to, toks sultinys, kaip minėta, sveikesnis nei sviestas arba taukai.

Naudokite įvairius prieskonius ir prieskonines žoleles.

Prieskoniai ir prieskoninės žolelės patobulina net labiausiai nusibodusį patiekalą. Be to, jie dar ir naudingi sveikatai, stiprina imuninę sistemą.

Valgykite riešutus.

Į daržovių ir mėsos patiekalus dėkite riešutų. Jie dera su šiais produktais ir papildo patiekalus omega-3 naudingais riebalais.

Maistingos daržovių salotos.

Norint padidinti daržovių salotų maistingumą į jas rekomenduojama įtrupinti fetos sūrio arba brinzos.

Į patiekalus dėkite įvairių žalumynų.

Įvairūs žalumynai, tokie kaip laiškiniai česnakai, svogūnų laiškai, petražolės, kraujalakės ir kiti, – puikus vitaminų ir antioksidantų šaltinis. Jais kuo dažniau gardinkite patiekalus. Jie taps ne tik maistingesni, bet ir pikantiškesni.

Vietoj kvietinių miltų – kitos rūšies.

Miltiniai patiekalai bus sveikesni, jeigu vietoj kvietinių bus naudojami avižų, grikių, sorų miltai. Keksai ir keksiukai bus netgi gardesni. Naudingesni negu aukščiausios rūšies kvietiniai miltai laikomi ir viso grūdo miltai.

Sviestą pakeiskite vaisių tyre. Dalį sviesto kepiniuose pakeiskite vaisių tyrėmis: geriausia obuolių arba moliūgų. Tokie kepiniai bus mažiau riebūs.

Mažiau cukraus – geriau.

Cukrus – didžiausias geros figūros ir stiprios sveikatos priešas. Jeigu neįmanoma visiškai jo atsisakyti, tai bent galima pabandyti sumažinti jo kiekį. Vietoj jo į kepinius galima dėti stevijų ekstrakto arba džiovintų vaisių.

Naudokite aliejų vietoj sviesto.

Vietoj gyvulinės kilmės sviesto patariama vartoti aliejų – migdolų arba kokosų. Jie pasižymi švelniu, minkštu skoniu ir puikiai tinka kepiniams.

Valgykite kartųjį šokoladą.

Pirmenybę teikite šokoladui, kuriame yra ne mažiau kaip 70 procentų kakavos. Būtent šis šokoladas yra naudingiausias. Jis stimuliuoja smegenų veiklą, gerina širdies ir kraujagyslių sistemos būklę, stiprina imunitetą.

Gaminkite ketaus induose.

Ketaus keptuvės ir troškintuvai – geriausi indai. Juose gaminti visiškai saugu, nes neišskiria į maistą nuodingų medžiagų, nuo jų neatsiskiria mikrodalelių.

Gerkite žaliąją arbatą su citrina.

Citrinos rūgštis padeda organizmui geriau pasisavinti žaliojoje arbatoje esančius antioksidantus, todėl toks gėrimas pats naudingiausias.

Nepamirškite aromatų galios.

Jeigu norite ko nors saldaus, bet jau vėlus metas arba laikotės dietos, pasitelkite vanilės aromato galią – jis puikiai malšina saldumynų alkį.

Nusipirkite mažų lėkščių.

Valgydami iš mažų lėkštučių nepersivalgysite. Veikiausiai suvalgysite tik tiek, kiek reikia jūsų organizmui. Manoma, kad vieno valgymo metu reikia suvalgyti tiek, kiek telpa į delną.

5–6 kartus per dieną.

Dietologai ir gydytojai tikina, kad suaugęs žmogus per dieną turi valgyti po nedaug 5–6 kartus: visaverčius pusryčius, pietus, vakarienę ir dar porą kartų per dieną užkąsti (naudingų užkandžių).

Valgykite lėtai.

Pasisotinimo signalą skrandis smegenims duoda praėjus maždaug 20 minučių, kai pavalgoma. Tad valgant lėtai mažėja tikimybė persivalgyti.

Derinkite žuvį ir raudonąjį vyną.

Raudonasis sausas vynas puikiai dera prie žuvies. Jis atskleidžia jos skonį ir sustiprina jūros gėrybės širdies ir kraujagyslių sistemai daromą teigiamą efektą.

Kavos pupelių „reanimacija“.

Ilgai spintelėje užsigulėjusios kavos pupelės netenka aromato. Jį sugrąžinsite paprasta procedūra: 1,5–2 valandas palaikykite užpylę šaltu vandeniu.

Išlaikykite šviežias daržoves ilgiau.

Šviežios daržovės greitai genda. Jas išlaikysite ilgiau šaldytuve ant popierinio rankšluosčio. Šis sugeria drėgmę ir saugo nuo puvinio.

Naudingi ir nenaudingi angliavandeniai.

Atsisakykite nenaudingų angliavandenių turinčių produktų – visų saldumynų: bandelių, saldainių ir pan. Šie produktai organizmui duoda tik tuščių kalorijų ir trumpai trunkantį sotumo jausmą. Vietoj jų rinkitės sudėtingų angliavandenių turinčius produktus: kruopas, viso grūdo kepinius, kietųjų kviečių makaronus.

Nevalgykite kartu agurkų ir pomidorų.

Pasirodo, populiarus salotų derinys ne toks ir naudingas. Agurkuose esantis fermentas suardo pomidoruose esančią askorbo rūgštį ir trukdo ją pasisavinti.

Nevenkite aštraus maisto.

Jeigu leidžia sveikata, retkarčiais patiekalus pagardinkite aštriais prieskoniais: Kajeno paprikomis, česnakais, aitriosiomis paprikomis. Jie turi teigiamos įtakos metabolizmo procesams, gerina virškinimo sistemos veiklą.

Valgykite kuo daugiau žalių vaisių ir daržovių.

Švieži vaisiai ir daržovės naudingesni nei termiškai apdoroti. Juose gausu ląstelienos, daugiau vitaminų ir mineralinių medžiagų. O pomidorus rekomenduojama valgyti ir termiškai apdorotus – juos kaitinant išsiskiria medžiagų, kurios efektyviai mažina riziką susirgti prostatos vėžiu.

Daugiau gerkite.

Suaugęs žmogus per parą turi išgerti 1,5–2 litrus vandens. Pakankamas kiekis „paleidžia“ metabolizmo procesus, iš organizmo šalina šlakus ir toksinus, svarbus grožiui.

Sezoniniams vaisiams ir daržovėms pirmenybė.

Stenkitės vartoti konkrečiu sezonu derančius vaisius ir daržovės. Būtent jie yra patys naudingiausi – juose yra maksimalus vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekis.

Vakarieniaukite likus 3–4 valandoms iki miego.

Naktį organizmas turi pailsėti. Neperkraukite skrandžio prieš eidami miegoti. Tiek laiko pakanka maistui suvirškinti ir organizmui pasiruošti poilsiui.

Kruopas virkite arbatoje.

Košes galima virti ne tik vandenyje arba piene, bet ir žaliojoje arbatoje. Į verdantį vandenį įdėkite žaliosios arbatos pakelį arba naudokite perpus vandens ir arbatos mišinį.

Raudona mėsa ir avokadas.

Maistingas avokadas papildo mėsą. Šis vaisius patiekalui suteikia lengvumo.

Brokoliai ir garstyčios.

Brokoliai, turtingi vitamino B, gali būti dar naudingesni. Tiesiog juos pagardinkite garstyčiomis.

Naudingieji tirštieji kokteiliai.

Tirštieji kokteiliai – vienas iš paprasčiausių ir greičiausių būdų gauti vitaminų, mineralų ir kitų naudingų medžiagų bombą. Maišomi įvairūs vaisiai, daržovės, jogurtas, kefyras, pienas, sėklos.

Nevenkite šaldytų daržovių.

Drąsiai šaldykite daržoves. Jos išlaiko didžiąją dalį vitaminų ir mineralinių medžiagų. Šaldiklyje jas galima laikyti nuo 3 iki 8 mėnesių. Trumpiausiai laikomi agurkai ir pomidorai.

Susiję straipsniai


Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.