Kolorado vabalai – didžiausi bulvių kenkėjai. Nuo žemės paviršiaus jie gali nušluoti visą šakniavaisių derlių.

Kova su kolorado vabalais natūraliomis priemonėmis

Sodas

Kolorado vabalai – didžiausi bulvių kenkėjai. Nuo žemės paviršiaus jie gali nušluoti visą šakniavaisių derlių.

Šie kenkėjai nebuvo laikomi tokiais pavojingais iki tol, kol Kolorado valstijoje XVIII amžiuje jie sudorojo visą bulvių derlių. Nuo tada iš Šiaurės Amerikos kilę kolorado vabalai kelia siaubą bulvių augintojams.

Kodėl jie taip sunkiai įveikiami? Egzistuoja dešimtys, jeigu ne šimtai, kovos su jais būdų, tačiau tai šiems vabalams nė motais – kenkėjai toliau dauginasi ir užima vis didesnius plotus.

Kodėl sunku?

  • Pirmiausia dėl to, kad šie kenkėjai atėjūnai mūsų žemyne beveik neturi natūralių priešų – paprasčiausiai mūsų klimato juostoje tokie negyvena. Todėl koloradai nevaržomai dauginasi.
  • Mastai neįtikėtinai dideli – per vasarą viena patelė padeda nuo 350 iki 1000 kiaušinėlių, o vien tik vieno sklypo „prieauglis“ stulbinamai didelis.
  • Kolorado vabalai sugeba pasinerti į ilgą diapauzę – iki trejų metų. Taip jie gali ištverti alkio metus, o paskui susilaukti sveikų palikuonių.
  • Jie žiemoja giliai dirvoje, todėl cheminiai insekticidai jų praktiškai nepasiekia.
  • Ištisos vabalų kolonijos gali nuskristi dešimtis kilometrų.
  • Nėra galimybės vienu metu atlikti vabalų naikinimo procedūros visoje didžiulėje jų apniktoje teritorijoje.

Liaudiškos priemonės

Insekticidų nuo kolorado vabalų daugybė, tačiau anksčiau ar vėliau jie patenka ir ant mūsų stalo, todėl geriau naudoti liaudiškas natūralias priemones.

Gana efektyvi priemonė – surinkti vabalus rankomis ir sunaikinti lervas. Jų negalima sutraiškius numesti į tarplysvius, būtina sumesti į kibirą su stipriu druskos tirpalu. Šis būdas tinka tik nedideliame lauke. Reguliariai apžiūrint augalus, derlius nenukenčia. Jei bulvių laukas didelis, reikia pasitelkti kitas priemones.

„Sausieji“ metodai

Šie metodai – vieni iš paprasčiausių, tačiau juos naudojant reguliariai ir derinant kelis pasiekiama gana gerų rezultatų.

Apibarstyti pelenais. Gana veiksminga priemonė – apibarstyti bulvių (pomidorų, baklažanų) krūmus persijotais pelenais. Vabalams pavojingiausi beržų pelenai, bet tinka ir kitų medžių. Šią procedūrą rekomenduojama atlikti ryte, kol lapai padengti rasa, arba po lietaus. Užbarsčius pelenų po 1–2 parų žūsta ir vabalai, ir kiaušinėliai. Iki žydėjimo pelenais barstoma kartą per dvi savaites, po žydėjimo – kartą per mėnesį. Naudinga pelenais pabarstyti ir žemę tarp bulvienojų – tada efektas bus didžiausias.

Apibarstyti kukurūzų miltais. Šio metodo paslaptis – kukurūzų dalelių gebėjimas išmirkus išbrinkti, padidėti. Koloradų pilve kukurūzų miltai išbrinksta ir vabalai žūsta. Apibarstomi rasoti lapai.

Apibarstyti cementu arba gipsu. Kai kurie sodininkai tvirtina, kad vabalų kiaušinėliai žūsta pabarsčius šių sausų medžiagų.

Tarplysviai priberiami drožlių. Seniai pastebėta, kad, apibarsčius žemę tarp bulvių krūmų šviežiomis pušų (arba beržų) drožlėmis, koloradai ima vengti pasėlių – jiems nepatinka šviežios medienos kvapas. Iki žydėjimo tai daroma kartą per dvi savaites, po žydėjimo – kartą per mėnesį.

Purškimas augalų antpilais ir nuovirais

Daugelis šių priemonių yra gana veiksmingos, tad laikantis receptūros galima pasiekti neblogų rezultatų.

Graikiniai riešutai

I būdas: kilogramas šviežių lapų arba žalių riešutų užpilama 10 litrų verdančio vandens ir paliekama 5–7 dienas. Tada perkošiama. II būdas: 300 gramų kevalų ir džiovintų lapų užpilama 10 litrų verdančio vandens, paliekama savaitę ir perkošiama.

Baltažiedės robinijos

Kilogramas džiovintos smulkintos žievės užpilama 10 litrų vandens ir paliekama tris dienas. Tada perkošiama.

Tuopos

Pusę kibiro lapų užpilama vandeniu, pavirinama 15 minučių, pripilama vandens iki 10 litrų ir paliekama tris dienas.

Beržų degutas

100 gramų deguto ištirpinama 10 litrų vandens. Purškiama tris kartus per savaitę.

Saulėgrąžos

Pusė kilogramo saulėgrąžų žiedų užpilama 10 litrų vandens ir paliekama tris dienas.

Ugniažolės

I būdas: pusantro kilogramo žaliavos užpilama karštu vandeniu ir palaikoma 3 valandas. Į antpilą įpilamas litras 1,5 proc. kalcio chlorido tirpalo. II būdas: kibiras šviežių arba džiovintų ugniažolių užpilama vandeniu, pavirinama 15 minučių. Pusė litro nuoviro skiedžiama 10 litrų vandens.

Debesylai

100 gramų smulkintų džiovintų šaknų užpilama verdančiu vandeniu, palaikoma 1–2 valandas. Pirmą kartą šiuo skysčiu purškiami ne žemesni nei 15 centimetrų aukščio bulvių krūmai. Per sezoną rekomenduojama nupurkšti tris kartus.

Svogūnų lukštai

300 gramų svogūnų lukštų užpilama 10 litrų karšto (70–80 laipsnių) vandens, paslegiama ir palaikoma parą.

Kiaulpienės

10 litrų vandens 15 minučių pavirinama 200 gramų antžeminės kiaulpienių dalies ir 200 gramų asiūklių. Naudojamas atvėsęs nuoviras. Pusė litro nuoviro atskiedžiama 10 litrų vandens.

Pelynai

300 gramų smulkintų pelynų sumaišoma su stikline medžio pelenų. Užpilama 10 litrų karšto vandens, palaikoma 3 valandas.

Aitriosios paprikos

100 gramų džiovintų paprikų porą valandų paverdama 10 litrų vandens. Prieš purškimą įdedama 40 gramų muilo.

Pomidorų lapai

I būdas: kilogramas smulkintų pomidorų lapų užpilama 10 litrų šilto vandens, palaikoma 4–5 valandas, pridedama 40 gramų ūkiško muilo arba 3 šaukštus skysto muilo. II būdas: 3 kilogramai smulkintos žalios masės pusvalandį paverdama 10 litrų vandens. Rekomenduojama koncentracija 1 ir 5. Į 10 litrų gatavo tirpalo įmaišoma 40 gramų muilo.

Tabakas

I būdas: pusė kilogramo sausų šaknų užpilama 10 litrų vandens, palaikoma dvi dienas. Paskui atskiedžiama santykiu 1 ir 2, pridedama 40 gramų muilo. Purškiama šviežiai pagamintu antpilu. II būdas: pusė kilogramo stiebų ar tabako dulkių užpilama 10 litrų vandens, palaikoma dvi dienas. Praskiedžiama santykiu 1ir 2, pridedama 40 gramų muilo.

Paprastieji kartyliai

Pora kilogramų žolės paverdama 10 litrų vandens ir įmaišoma 30 gramų muilo.

Česnakai

200 gramų smulkintų galvučių užpilama 10 litrų vandens, pridedama 40 gramų muilo. Galima naudoti ir česnakų žiedstiebius.

Pipirnės

Į kibirą pridedama žolės ir 2 pakelius kaimiškojo tabako. Užpilama verdančiu vandeniu ir verdama 7–10 minučių. Paliekama 2–3 dienas. Nuoviras naikina ir lervas, ir vabalus.

Kanapės

300 gramų žydinčių kanapių 10 minučių virinama 5 litruose vandens. Atvėsinus įdedama 20 gramų muilo.

Naudojant prieš tai išvardytus tirpalus ir nuovirus būti atsižvelgti į rekomendacijas:

  • Bulvės purškiamos nevėjuotu, šiltu oru, bulvienojai turi būti sausi.
  • Augalų nuovirais ir antpilais geriausia purkšti vakare, nes saulėje jie greičiau netenka insekticidinių savybių.
  • Kad tirpalai geriau priliptų, į juos deda skysto arba skalbimo muilo.
  • Paruoštą tirpalą geriausia sunaudoti per kelias valandas.
  • Nepanaudotą tirpalą ir atliekas geriausia užkasti (patariama ne darže).
  • Augalinius tirpalus rekomenduojama kaitalioti – vabalai greitai pripranta prie vienos rūšies.
  • Nors visi metodai nekenksmingi, vis dėlto, išpurškus tirpalą, rekomenduojama nusiplauti rankas.

Sodininkų patarimai

Jei vabalai kiaušinėlių dar nesudėjo, naudinga nupurkšti skalbimo muilo ir pelenų tirpalu. 10 litrų vandens ištirpinamas gabalėlis muilo ir 2 litrai pelenų.

Stiklinė saulėgrąžų aliejaus sumaišoma su 10 litrų vandens. Mišiniu apipurškiami lapai. Patyrę sodininkai tikina, kad pakanka trijų kartų.

Į 10 litrų vandens įmaišomas pakelis maltų garstyčių ir 100 mililitrų 9 procentų acto. Šis mišinys vabalus atbaido.

300 gramų sodos sumaišoma su 300 gramų mielių ir ištirpinama 10 litrų vandens. Purškiama 1–2 kartus per savaitę.

100 gramų karbamido įmaišoma į 10 litrų vandens. Paruoštu tirpalu nupurškiami krūmai. Jis veikia dvejopai: kaip priemonė nuo lervų ir trąša.

Kolorado vabalai nemėgsta skruzdėlių kaimynystės. Sakoma, kad 10 metrų spinduliu nuo skruzdėlyno vabalų nepamatysi.

Taip pat naudinga labai gerai apkaupti krūmus.

Kai kurie sodininkai sumeistrauja gaudykles – stiklinius, plastikinius arba metalinius indelius. Juos sutepa bulvių sultimis ir į vidų prideda supjaustytų bulvių. Indus įkasa į žemę tarp bulvių.

Vabalus atbaidantys augalai

Kolorado vabalams nepatinka kai kurių augalų kvapas, tad šalia bulvių ir pomidorų patariama pasodinti gvazdikėlių, vaistinių agurklių, medetkų, kalendrų, nasturtų, leukonijų, kanapių. Dar į tarplysvius naudinga pasodinti svogūnų, krienų, pupelių – nauda dviguba, šie augalai ne tik vabalus atbaidys, bet ir duos derlių. Sklypą galima apsodinti bitkrėslėmis, katžolėmis, baltažiedėmis notrelėmis – jų kvapas atbaido iš kaimynystės migruojančius vabzdžius. Žinoma, nereikia tikėtis, kad neprasprūs nė vienas kenkėjas, bet jų bus gerokai mažiau.

Vabalai priešai

Tiesioginių priešų mūsų gamtoje kolorado vabalai neturi. Dauguma paukščių jų nelesa, nes juose gausu nuodo solanino, gauto graužiant bulvių ir pomidorų lapus. Vieninteliai gelbėtojai – iš vabalų žygiai ir auksaakės, iš paukščių – fazanai. Yra duomenų, kad kolorado vabalais minta ir varnėnai, plėšriosios blakės bei boružėlės.

Suaugusius vabalus gali suėsti tik patarškos. Sakoma, kad misti šiais kenkėjais galima išmokyti ir kalakutus, nuo mažens dedant į pašarus po nedidelį kiekį sugrūstų vabalų, ir faverolio veislės vištas.

Susiję straipsniai


Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *