Antropologai teigia, kad mūsų kūnas nėra sukurtas sėdėti. Būtent todėl dauguma žmonių negali ilgai išsėdėti ramiai: rąžosi, kelia koją ant kojos, muistosi, keičia padėtį ir panašiai.

Kodėl sėdėti reikėtų kuo mažiau?

Sveikata

Antropologai teigia, kad mūsų kūnas nėra sukurtas sėdėti. Būtent todėl dauguma žmonių negali ilgai išsėdėti ramiai: rąžosi, kelia koją ant kojos, muistosi, keičia padėtį ir panašiai.

Deja, šiuolaikinis gyvenimas toks, kad tenka dienų dienas praleisti įkalinus kūną jam kenksmingoje padėtyje. Kūnas kenčia, kiek įmanoma, o vėliau pradeda siųsti signalus, kad jam blogai.

Sėdimo darbo pavojai

Vienas dažniausių sėdimo darbo sukeliamų negalavimų yra nugaros skausmas. Visuomenėje vyrauja klaidinga nuomonė, jog sėdėdamas žmogus pailsi, atsipalaiduoja, o dideli fiziniai krūviai neigiamai veikia mūsų savijautą.

Iš tikrųjų yra priešingai: ilgai sėdint statiškoje padėtyje mūsų kūno raumenys įsitempia, nedarant pertraukų įtempti raumenys neatsipalaiduoja ir sukelia skausmą.

Didesnė grėsmė kyla tuomet, kai ilgai statiškai sėdint stuburas būna netaisyklingoje padėtyje. Tai didina riziką susirgti įvairiomis stuburo ligomis, atsirasti disko išvaržai.

Netaisyklingas sėdėjimas taip pat veikia ir kaklo sritį, iš kurios skausmas gali plisti į visą viršutinę nugaros dalį, taip pat pečius arba visą nugarą.

Štai kokį konkretų poveikį mūsų sveikatai gali daryti ilgas nuolatinis sėdėjimas ir kokios būna to pasekmės. Neigiamas poveikis: per didelė stuburo slankstelių apkrova. Pasekmės: netaisyklinga laikysena, stuburo iškrypimai, skoliozės, kaklo ir krūtinės srities radikulitai.

Neigiamas poveikis: periferinių nervų ir raumenų pertempimas. Pasekmės: smegenų kraujotakos sutrikimai, neuralgijos, neuritai.

Neigiamas poveikis: kraujo susitelkimas mažajame dubenyje. Pasekmės: hemorojus, vidurių užkietėjimas, lytinių organų uždegimai.

Neigiamas poveikis: nuolatinė akių įtampa. Pasekmės: trumparegystė.

Neigiamas poveikis: nejudri sėdima padėtis ir sulėtėjusi kraujotaka. Pasekmės: kojų venų nepakankamumas ir trombozė, medžiagų apykaitos sutrikimai, neigiama įtaka sąnariams, silpnėja raumenys, didėja svoris (gresia nutukimas), didėja rizika susirgti vėžiu, širdies ir kraujagyslių ligomis, hipertonija, vyrams gresia nevaisingumas.

Neigiamas poveikis: sausas oras, kondicionieriai, sandarūs langai, sintetinės dangos. Pasekmės: džiūsta nosies gleivinė, vargina sausa sloga.

Neigiamas poveikis: nuolatinis stresas. Pasekmės: psichoneurozė.

Neigiamas poveikis: sėdimas darbas prie kompiuterio ir elektromagnetinių bangų poveikis. Pasekmės: galvos skausmai, mieguistumas, bloga nuotaika, odos problemos.

Praktiški patarimai

Siekiant išvengti nugaros skausmų bei netaisyklingos laikysenos grėsmės, kineziterapeutai pataria sėdimą darbą kaitalioti su fiziniu, kas valandą daryti bent 5–10 minučių pertrauką. Jos metu įtampai mažinti rekomenduojama:

  • Kad pagerintumėte kraujotaką smegenyse. Sėdėdami ant kėdės lėtai, kad nesukeltumėte svaigulio, sukite galvą nuo vieno peties prie kito. Stenkitės neatlošti galvos atgal, kad neapkrautumėte jautraus septintojo stuburo slankstelio. Tada masažuokite sprando ir viršutinės nugaros dalies raumenis, braukdami rankomis žemyn. Po to pirštų galiukais sukamaisiais judesiais masažuokite pečius, iš pradžių stipriau, po to – švelniau.
  • Kad atsikratytumėte įtampos. Sėdėdami ant kėdės stipriai įtempkite viso kūno raumenis, o paskui juos visiškai atpalaiduokite, nuleiskite galvą žemyn prie krūtinės, užsimerkite ir taip pabūkite 10–15 sekundžių.
  • Kad sumažintumėte akių įtampą. 3–5 sekundėms stipriai užsimerkite, po to 3–5 sekundes laikykite akis plačiai atmerktas. Tada 15–20 sekundžių greitai pamirksėkite.

Sėdėsena gali būti pagerinama sąmoningai – stengiantis sėdėti tiesiai, – stiprinant ir pratempiant atitinkamus raumenis, pritaikant ergonomišką kėdę su tinkama nugaros atrama, sureguliuojant kompiuterio aukštį.

Jei patalpoje sklinda dirbtinė šviesa, ji turėtų kristi iš kairės pusės. Kompiuterio ekraną nustatykite taip, kad su langu sudarytų statų kampą – tuomet nuo ekrano krintantys atspindžiai nealins akių.

Pasirinkite tokį kėdės aukštį, kad kompiuterio ekrano centras būtų akių lygyje ir nutolęs 50–60 cm.

Tačiau jeigu vis dėlto pajutote neigiamus sėdimo darbo rezultatus – skauda nugarą, juosmenį, kaklą, tirpsta kojos ar stingsta pirštai, – kreipkitės į šeimos gydytoją.

Šis nusiųs jus gydytojo specialisto – ortopedo, reabilitologo ar neurologo – konsultacijai. Dažnai tokie simptomai būna rimtesnių problemų išraiška, kurias išspręsti gali padėti individualios kineziterapijos procedūros.

     Faktai

  • Šiuolaikinis žmogus vidutiniškai per parą prasėdi iki 9,5 val. ir ilgiau. Vadinasi, jis daugiau sėdi, negu ilsisi.
  • Biuro darbuotojas vidutiniškai per gyvenimą darbe sėdi 80 000 valandų.
  • Apie 87 proc. žmonių, dirbančių kompiuteriu, serga kaklo osteochondroze.
  • Didžiosios Britanijos mokslininkai nustatė, kad sėdimą darbą dirbantys žmonės sensta vidutiniškai 10 kartų greičiau.
  • Išsėdėjus apie 90 minučių, kraujotaka kojose sulėtėja apie 50 proc., o tai padidina trombų susidarymo riziką.
  • Sėdint riebalų deginimas sulėtėja iki vienos kalorijos per minutę.
  • Nuo ilgalaikio sėdėjimo didėja sėdmenys, ant jų formuojasi apie 50 proc. daugiau riebalų.
  • Moksliniais tyrimais nustatyta, kad bent kartą gyvenime apatinės nugaros dalies (juosmens ir kryžmens) skausmą patiria nuo 60 iki 80 proc. visų suaugusiųjų.
  • Beveik 50 proc. vaikų laikysena yra netaisyklinga.

Susiję straipsniai


Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.