Antradienį Seimas pritarė Finansų ministerijos siūlymui pakeisti Buhalterinės apskaitos įstatymą, iš esmės atnaujinant jo nuostatas.

Keičiamas įstatymas – nebelieka buhalterių

Lietuva

Antradienį Seimas pritarė Finansų ministerijos siūlymui pakeisti Buhalterinės apskaitos įstatymą, iš esmės atnaujinant jo nuostatas.

Didžiausių pokyčių sulauks su skaitmeninimu susiję apskaitos tvarkymo ir organizavimo procesai, subjektams bus suteikta daugiau laisvės organizuoti apskaitą ir pasirinkti reikalingas vidaus kontrolės priemones. Tuo pačiu atnaujinamas ir aktualumą praradęs įstatymo pavadinimas ir susijusios sąvokos. Nuo šiol jis vadinsis – „Finansinės apskaitos įstatymas“, o vietoj „buhalterio“ sąvokos bus naudojama „apskaitą tvarkantis asmuo“ suprantant, kad apskaitą tvarkantiems asmenims subjekte gali būti pavedamos labai skirtingos ir įvairios funkcijos, atitinkamai skirtis ir pareigybės pavadinimas.

„Senasis Buhalterinės apskaitos įstatymas priimtas dar 1993 m., iki šiol buvo keistas tik fragmentiškai, todėl jo nuostatos neatitinka šiandieninio gyvenimo realijų – pasenusios, nepakankamos ir neaiškios. Vykstant su apskaita susijusiems kompiuterizavimo ir skaitmenizavimo procesams, buvo būtina iš esmės atnaujinti visą įstatymą. Džiaugiuosi, jog Seimas pritarė mūsų siūlymams, taip įgyvendinant ir Vyriausybės programos nuostatą – siekti didesnio skaidrumo, duomenų atsekamumo ir patikimumo“, – teigė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Svarbiausi pokyčiai:

Verslo lankstumui panaikinamas reikalavimas laikytis privalomos inventorizacijos, kasos darbo organizavimo ir kitų tvarkų. Vietoj to subjektas pats nustatytų reikalingas vidaus kontrolės priemones.
Nebus reikalaujama pasirašyti apskaitos dokumentų (su tam tikromis išimtimis) ir apskaitos registrų, jei užtikrinamas informacijos apie įrašo taisymą atsekamumas.
Nustatyta, kad subjektas neprivalo saugoti elektroninių apskaitos dokumentų, kai jie pateikti į informacinę sistemą „E. sąskaita“ arba, laikantis tam tikrų reikalavimų, – į veiklos valdymo informacines sistemas.
Naikinamas ribojimas apskaitą tvarkyti subjekto vadovui – jam bus leidžiama tai daryti.
Siekiant užtikrinti duomenų atsekamumą nustatyti privalomi apskaitos registrai, įrašo apskaitos registre apimtis, elektroninių apskaitos dokumentų naudojimas.
Vyriausybės nustatyta tvarka subjektai, dalyvaujantys viešuosiuose pirkimuose, palaipsniui turės pereiti prie elektroninių apskaitos dokumentų teikimo, o viešojo sektoriaus subjektai ir kiti subjektai, kurie yra perkančiosios organizacijos, tokius dokumentus priimtų ir apdorotų naudodamiesi informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis.
Siūlomos priemonės prisidėtų prie šešėlio ir korupcijos mažinimo.
Siūloma aiškiau įvardyti subjekto vadovo atsakomybę, susijusią su apskaitos organizavimu bei finansinių ataskaitų rengimu.
Didelių verslo subjektų metiniame pranešime turės būti pateikta informacija, susijusi su kova su korupcija ir kyšininkavimu bei su subjekto veiksmais dėl klimato, taip prisidedant prie Europos žaliojo kurso.
Siūloma, kad likviduojamiems subjektams nereikėtų rengti metinio pranešimo, o jei likvidavimas inicijuojamas ne subjekto dalyvių – siūloma atsisakyti finansinių ataskaitų tvirtinimo procedūros.

Susiję straipsniai


Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.