Duona – vienas pagrindinių lietuvių maisto produktų, tačiau karšta ir drėgna vasara – nemenkas iššūkis jos šviežumui.

Karštis – tikras iššūkis duonai: kaip teisingai laikyti, kad nereikėtų išmesti?

Namai Naudinga

Duona – vienas pagrindinių lietuvių maisto produktų, tačiau karšta ir drėgna vasara – nemenkas iššūkis jos šviežumui.

30-35 laipsnių aplinkos temperatūra ir didelė drėgmė – tobulos sąlygos veistis pelėsiui, todėl gamintojai pastebi, kad vis daugiau vartotojų ši problema tampa aktuali. Kiek iš tikrųjų galioja duonos gaminiai, kaip apsaugoti juos nuo pelėsio net karščiausią dieną ir kokius rinktis šiuo metų laikotarpiu, pataria „Gardėsio“ duonos produktų vystymo vadovas Tadas Aleknavičius ir VMVT maisto skyriaus vyriausioji specialistė Eimantė Ruzgytė.
Didžiuliai vasaros karščiai sukėlė nemažai maisto laikymo iššūkių – kaip išlaikyti duonos šviežumą ir išvengti nemalonių pojūčių ar net ligų? T. Aleknavičius sako, kad svarbiausias tikslas – išvengti „šiltnamio efekto“.
„Laikydami duoną pirmiausia turėtumėme vengti tiesioginių saulės spindulių. Net jeigu sandariai supakuojame duoną, bet paliekame ją ant spintelės, kur ši gauna tiesioginių saulės spindulių, pakuotės viduje temperatūra įkaista, pradeda kondensuotis drėgmė, viduje galime pastebėti susidariusius lašelius. Tai – tobulos sąlygos pelėsiui ir mikrobams daugintis. Todėl rekomenduojama duoną laikyti tamsioje, sausoje, vėsioje vietoje. Taip pat būtina sandariai uždaryti duonos pakuotę, kad galimai aplinkoje esančių pelėsio sporų nepatektų į pakuotės vidų ir neapkrėstų gaminio“, – teigia „Gardėsio“ duonos specialistas.


Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos maisto skyriaus vyriausioji specialistė Eimantė Ruzgytė taip pat tikina, kad esminė pelėsio priežastis – netinkamos laikymo sąlygos.
„Patalpą, kurioje duona laikoma, reikia dažnai ir gerai vėdinti bei stengtis palaikyti kambario temperatūrą. Patartina duoną laikyti duoninėje, o šią reguliariai plauti bei po to gerai išdžiovinti, nes tik tuomet duonos kepinys galės išlikti šviežias ir skanus net pasibaigus jo galiojimo terminui. Kartais gyventojai duoną laiko šaldytuve. Nors tai padeda išvengti jos gedimo, tačiau pagreitėja senėjimo procesas – duona pradeda kietėti, trupėti ar tiesiog praranda savo skonines savybes“, – teigia E. Ruzgytė.
Tačiau ką daryti, jeigu daug laiko praleidžiame gamtoje, sodybose ar prie jūros, kur neturime tinkamų sąlygų laikyti duonos gaminius? Anot T. Aleknavičiaus, svarbu turėti uždarą krepšelį ar dėžutę, pintinę, kur duona būtų laikoma be tiesioginių saulės spindulių. Tačiau svarbu ir laiku ją suvartoti.
„Jei gyventojai duoną vartoja gamtoje, pajūryje, rekomenduojame įsigyti kiek įmanoma mažesnius šio gaminio kiekius, kad jis visas būtų suvartotas vienu metu (ypač gamtoje) ar kiek įmanoma greičiau“, – priduria VMVT specialistė.

Kaip žinoti, kiek iš tikrųjų galioja duonos gaminys?

T. Aleknavičius teigia, kad šiandien vis dar trūksta informacijos, kuo iš tiesų skiriasi duonos ženklinimas „geriausias iki…“ nuo ženklinimo „tinka vartoti iki“, todėl dažnai duona nepelnytai atsiduria šiukšliadėžėje.
„Ženklinimas ant duonos pakuotės „geriausias iki…“ nurodo datą, iki kurios mes, kaip gamintojas, užtikriname geriausias duonos savybes – kiek ji bus norimo minkštumo, šviežumo, tekstūros ir tinkamai laikant išliks nesupelijusi. Tai nereiškia, kad po tos dienos negalima jos vartoti. Tačiau jeigu mes duoną laikėme tinkamai, ši nesupelijo, o jos skoninės savybės – tenkina, tai net ir praėjus šiam terminui ji puikiai tinkama vartoti“, – sako duonos gaminių vystymo vadovas.


E. Ruzgytė priduria, kad ženklinimo skirtumus lemia skirtingi produktai ir jų tinkamumo vartoti skirtumai.
„Maisto produktų, kurie mikrobiologiniu požiūriu yra greitai gendantys ir dėl to per trumpą laiką gali staiga sukelti pavojų žmonių sveikatai, minimalus tinkamumo vartoti terminas nurodomas taip: „tinka vartoti iki…“. Praėjus šiai datai produktas laikomas nesaugiu ir netinkamu vartoti. Duonos atveju naudojamas ženklinimas „geriausias iki…“ turi kiek kitokią specifiką, į šią kategoriją patenka ir maisto produktai, kurie gali būti laikomi ilgiau kaip 3 mėnesius, metus ar net ilgiau. Minimalaus tinkamumo termino esmė yra ta, kad maisto tvarkymo subjektas užtikrina, jog iki nurodytos datos tinkamai laikomas produktas išlaikys savo specifines savybes, nebus kenksmingas žmogaus sveikatai. Jei vartotojas savo namuose turi produktų, kurių tinkamumo vartoti terminas pasibaigęs, tačiau nesimato ir nesijaučia gedimo požymių, produktą vartoti galima“, – teigia VMVT specialistė.
Tačiau kiek iš tikrųjų galioja duona? Parduotuvių lentynose galime rasti gaminių, kurie galioja 4-5 dienas, o kiti – ištisas savaites.


„Duonos galiojimas priklauso nuo daugelio skirtingų faktorių – sudėties, gamybos ir pakavimo procesų, kepyklos galimybių. Mes savo kepykloje visai neseniai pratęsėme daugelio duonos gaminių galiojimą nuo 5 iki 7 dienų. Kepykloje patobulinome sanitarinius procesus, atlikome įvairius tyrimus, bandymus. Po ilgų testavimų mums pavyko pasiekti, kad ir po 7 dienų duona išlaikė tokias pat savybes, ir tai mums pavyko padaryti be papildomų dirbtinių konservantų ar kitų priedų. Tai reiškia, kad vartotojas galės ilgiau mėgautis duonos gaminiu ir, tikėtina, mažiau duonos nepelnytai atsidurs šiukšliadėžėje“, – teigia „Gardėsio“ kepyklos atstovas.

Kokią duoną rinktis?

Nors karšta vasara – iššūkis visiems duonos gaminiams, tam tikros duonos rūšys yra labiau atsparios gedimui, o kai kurios – genda itin greitai.
„Ruginės duonos yra atsparesnės pelėjimui. Tokia duona gaminama su raugu, jai labai svarbus fermentacijos procesas, todėl padidėja rūgšties kiekis. Būtent ši rūgštis veikia kaip natūralus konservantas, kuris apsaugo duoną nuo pelėsio. Kvietiniai gaminiai ne visada gaminami su raugu, jie turi mažiau rūgšties, todėl dažnai jie būna trumpesnio galiojimo, greičiau supelija“, – sako T. Aleknavičius.
Taip pat ekspertas pataria atkreipti dėmesį į praturtintos sudėties gaminius, pavyzdžiui, brijošę. Jos sudėtyje esantys ingredientai – riebalai, kiaušiniai – padeda ilgiau išsilaikyti gaminio minkštumui, šviežumui, drėgmei.

Kaip žinoti, kada duonos nevalgyti?

Specialistas pataria, kad pagrindinis kriterijus – išvaizda ir kvapas, tad duoną būtinai tinkamai apžiūrėti prieš vartojant.
„Svarbu atkreipti dėmesį ne tik į aiškiai matomą pelėsį – žalius ar gelsvus pūkelius, baltus plotus. Kartais ant duonos minkštimo matomi mažai įžiūrimi balti taškeliai, vos milimetro dydžio. Juos pastebėjus duonos vartoti nereikėtų. Jeigu atrodo, kad supelijo ne visos riekelės, nerekomenduojama pelėsio nupjaustyti. Tikėtina, kad pelėsiu apkrėstas visas kepalas, tik tai dar nėra vizualiai matoma. Taip galima net ir apsinuodyti“ – sako T. Aleknavičius.
Specialistas priduria, kad nemažiau svarbu atkreipti dėmesį ir į netinkamą, nemalonų kvapą. Tačiau jei šių dalykų nėra, duoną galima saugiai vartoti. T. Aleknavičius pataria, kad ilgiau pastovėjusią duoną visada galima atgaivinti ją skrudinant ar net kepant ant grotelių, taip prikeliant šį gaminį antram gyvenimui.

Susiję straipsniai


Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *