Priežastys, kodėl skauda kaklą, ne visada būna akivaizdžios.

Kai ant sprando sėda skausmas

Sveikata

Priežastys, kodėl skauda kaklą, ne visada būna akivaizdžios.

Su tokiais skausmais viskas gali būti labai paprasta – pavyzdžiui, miegojote nepatogioje padėtyje ir nugulėjote sprandą, – arba labai rimta. Tuo kaklo skausmai ir pavojingi: niekada negali būti tikras, jog tai tėra netrukus praeisiantis diskomfortas.

Problema – prastesni „amortizatoriai“

Mūsų kaklas daug ir sunkiai dirba. Jam ne tik tenka našta išlaikyti galvą – beje, sveriančią nuo 4,5 iki 5 kg, – bet ir nuolat ją sukioti: pirmyn atgal, kairėn dešinėn, aukštyn žemyn. O kadangi kaklo slanksteliai neturi tokio storo „paminkštinimo“ kaip likusioji stuburo dalis, anksčiau ar vėliau pradeda priminti apie save maudimu, sopuliais ir kitokiomis problemomis.

Dėl jų neretai tenka griebtis nereceptinių vaistų nuo skausmo arba prireikia fizioterapijos ar net intensyvesnio gydymo. Tad jei kuris laikas negalite atsikratyti sprando skausmų arba jie stiprėja, būtinai pasisakykite šeimos gydytojui.

Dar didesnė paskata kreiptis į medikus – kaklo skausmas, pereinantis į rankas ar kojas. Arba jeigu jaučiate galūnių silpnumą, po jas sklindantį dilgčiojimą, tirpimą.

Laimė, didžiajai daliai kaklo skausmų kamuojamų žmonių jais atsikratyti tereikia smulkmenos – pavyzdžiui, pakoreguoti savo sėdėseną ar eiseną. Tačiau išmanyti dažniausiai pasitaikančias kaklo skausmų priežastis ir kovos su jomis būdus pravartu visiems.

Degeneracinė diskų liga

Dar vadinama spondiloze, ši degeneracinė stuburo ašies liga kaklo srityje yra viena grėsmių, su kuriomis susiduriame sendami.

Minkšti, panašios į želę konsistencijos tarpslanksteliniai diskai veikia kaip amortizatoriai. Deja, su amžiumi jie degeneruoja, ir šis procesas paveikia visą stuburo konstrukciją. Ilgainiui kaklą ima skaudėti, tačiau tai būna anaiptol ne vienintelis simptomas. Degeneracinė stuburo tarpslankstelinių diskų liga taip pat pasireiškia kaklo sąstingiu, galvos skausmais, raumenų spazmais. Arba, kaip nutinka daugybei žmonių, nebūna išvis jokių simptomų.

Be amžiaus (negalavimas dažniau diagnozuojamas vyresniems kaip 40 metų žmonėms), degeneracinės diskų ligos riziką didina traumos, paveldimumas, rūkymas, depresija, nerimas ir pasikartojantys kaklo judesiai. Daugelis specialistų tokiais atvejais rekomenduoja fizioterapiją ir nereceptinius vaistus nuo skausmo arba nesteroidinius preparatus nuo uždegimo, tokius kaip ibuprofenas. Padeda ir masažas bei karščio arba šalčio terapija. Itin sunkiais atvejais neapsieinama be kaklo įtvaro, steroidų injekcijų. Gali prireikti net operacijos.

Kaklo pertempimas

Taip susižaloti galima ne tik patyrus traumą. Tiesą sakant, šiais visuotinės kompiuterizacijos laikais labai retas žmogus nėra patyręs kaklo pertempimo.

Tokiu atveju juntamas skausmas priskiriamas griaučių ir raumenų skausmams. Jis pradeda kamuoti, kai, ilgą laiką laikydami galvą tam tikroje padėtyje (pavyzdžiui, kiaurą dieną stebeilydamiesi į kompiuterio ekraną), pertempiame raumenis.

Kaklą galima pertempti ir nešiojant sunkią rankinę arba kuprinę, įpratus kalbant telefonu spausti jį tarp ausies ir peties, taip pat laikant kūdikį. Trumpai tariant, bet kokios padėtys, kuriose sustingstame ilgesniam laikui ir kurios nėra natūralios žmogaus laikysenai, gali baigtis kaklo skausmais.

Tik nesuklyskite: žalojanti būna ne pati padėtis, o laikas, kurį joje praleidžiame, pabrėžia gydytojai fizioterapeutai. Tiesi nugara daugeliui mūsų asocijuojasi su taisyklinga laikysena, tačiau jei visą dieną darbe sėdite it mietą prariję, dar nereiškia, kad kaklo pertempimas jums negresia.

Bene dažniausiai skundžiamasi nugulėtu kaklu. Tai kone vienintelis skausmas, kurį drąsiai galima ignoruoti kaip praeisiantį savaime, ypač jei sukėlė jį miegojimas ne savoje lovoje, o, tarkime, ant draugo sofos, šezlongo sode arba lėktuvo ar automobilio krėsle.

Kad išvengtumėte kaklo pertempimo ir su tuo susijusių skausmų, gydytojai turi vienintelį patarimą: dažniau judėkite ir neužsibūkite per ilgai vienoje padėtyje. Tai, pasak ortopedų, ir yra taisyklingiausia laikysena.

Žinoma, nepakenks ir visą kūną stiprinantys pratimai, tokie kaip „lenta“.

O tam kartui nemalonius pojūčius įveikti padės vaistai nuo skausmo kartu su masažu, karščio ir šalčio terapija.

Kaklo trauma

Kaklo skausmais besiskundžiantiems žmonėms dažnai diagnozuojama vadinamoji kirčio trauma: per eismo įvykį arba sportuojant patempti raumenys pradeda skaudėti.

Bet kokie užsiėmimai, kai judame dideliu greičiu, gali lemti kaklo traumą. Tad važiuojant automobiliu būtina segėti saugos diržus, o sportuojant naudoti apsauginę įrangą.

Traumų išvengti padeda ir gera fizinė forma – stiprūs viršutinės kūno dalies, ypač torso, raumenys irgi apsaugo nuo kaklo skausmų.

Disko išvarža

Tie minkšti, į želę panašūs stuburo tarpslanksteliniai diskai, kuriuos jau aptarėme anksčiau, kartais gali trūkti arba išsipūsti. Taip nutinka tiek dėl traumų, tiek dėl natūralaus senėjimo proceso.

Disko išvarža irgi pridaro bėdų. Dirgindama greta esančius nervus, ji gali sukelti sprando skausmus, nors dažniau pasitaiko, kad skauda ranką.

Bet kuriuo atveju, sako gydytojai, svarbu nepanikuoti. Diagnozė „disko išvarža“ skamba baisiau, nei yra iš tikrųjų, juolab kad tarpslanksteliniai diskai gali ir sugyti.

Geriausias specialistų patarimas – ir toliau kuo daugiau judėti (geriausiai tinka vaikščiojimas), stiprinti viršutinės kūno dalies raumenis. Jeigu kaklo skausmas niekaip nepraeina, gydytojas gali skirti fizioterapijos kursą arba vaistus nuo skausmo – receptinius arba ne. Gera žinia tai, kad kaklo disko išvaržai gydyti retai kada prireikia chirurgų įsikišimo.

Galvos skausmai dėl įtampos

Tiesa, juos ne visai tinka vadinti kaklo skausmo priežastimi – veikiau jo pasekme. Nors kartais ir gydytojams būna sudėtinga nustatyti, kuris iš šių skausmų pasireiškė pirmasis.

Tik faktas, kad nuo sopančios galvos gali įsiskaudėti ir kaklas, nes jo raumenys tokiomis aplinkybėmis nevalingai įsitempia.

Kita vertus, dažnu atveju įtampos galvos skausmus sukelia tempimas apatiniuose pakaušio raumenyse, esančiuose ties kaukolės pagrindu. Pastarąjį savo ruožtu gali lemti netinkama padėtis dirbant, įtemptas žiūrėjimas į ką nors ir net griežimas dantimis, taip pat trauma.

Pasirūpinkite, kad kompiuterio ekranas visada būtų jūsų akių lygyje ir jums nereikėtų kiaurą dieną į jį žiūrėti palinkus ir prisimerkus. Taip pat nėra normalu nei sveika, jeigu turite įsitempti siekdami kompiuterio klaviatūros ar pelės. Ir nepamirškite atsistoti ir pajudėti bent kas 45 minutes.

SAŽS disfunkcijos

Šiuo trumpiniu specialistai vadina smilkininio apatinio žandikaulio sąnario, leidžiančio mums išsižioti ir vėl užsičiaupti, funkcijos sutrikimus. Jie gali lemti ne tik kaklo, bet ir galvos, net ausies skausmus. Taip pat būna sunku išsižioti, judinant žandikaulį girdimas traškesys arba pokštelėjimas.

SAŽS disfunkcijas sukelia traumos, stiprus griežimas dantimis arba intensyvus gumos kramtymas, stresas, artritas. Todėl paprasčiausi bėdos sprendimai – pamiršti kramtukę, valgyti minkštą maistą ir bent du kartus per dieną pusvalandžiui pridėti prie žandikaulio karštą kompresą.

Dar pravartu būtų įsitikinti, kad skausmo tikrai nekelia jokios kitos sveikatos problemos, nes SAŽS disfunkcijos dažnai kamuoja sergančiuosius kitomis rimtomis ligomis, tokiomis kaip fibromialgija.

Užspaustas nervas

Kai tarpslankstelinių diskų turinys dėl išvaržos išteka už jo natūralių ribų, stuburo slanksteliai atsiduria pernelyg arti vienas kito ir gali susiformuoti kaulinis „pentinas“. Tokios ataugos savo ruožtu gali užspausti greta esantį nervą taip sukeldamos skausmą, o kartais ir silpnumą arba nejautrumą.

Dažnai skausmingi pojūčiai, prasidėję kaklo srityje, pereina į ranką. Apie tai, kad juos kelia užspaustas nervas, be kita ko, sufleruoja dilgčiojimas, tarsi kas badytų adatomis, tirpimas, raumenų silpnumas ar nejautrumas.

Vyresnio amžiaus žmonėms užspaustas nervas neretai būna kaklinės stuburo dalies natūralaus susidėvėjimo pasekmė. Jauniems tą, labiau tikėtina, sukelia sužalojimai ir traumos.

Kaip ir disko išvaržos, užspausto nervo diagnozė dažnai nebūna tokia rimta, kokia atrodo. Negalavimo simptomai paprastai įveikiami medikamentais ir fizioterapija.

Užspausti nervai dažnokai pagyja ir patys, o jeigu ne, būna, jog prireikia ir kaklo įtvarų, steroidų ar, išskirtiniais atvejais, chirurgų pagalbos.

Osteoartritas

Esame pratę šią ligą sieti su senatviniu kaulų ir kremzlių – ypač kelių bei klubų – susidėvėjimu, tačiau osteoartritas gali pažeisti ir kaklą. Tiesą sakant, vyresnio amžiaus pacientams tai dažna kaklo skausmų priežastis.

Daugelis sergančiųjų osteoartritu nepatiria jokių simptomų, tačiau yra žmonių, kuriuos kamuoja išties stiprūs kaklo skausmai. Dar kiti skundžiasi aptirpimu, raumenų silpnumu, skaudančia galva, sutrikusia pusiausvyra.

Nuskambės nelogiškai, tačiau osteoartrito skausmus įmanoma suvaldyti mankšta. Ypač veiksmingi tempimo pratimai, didinantys judesių amplitudę.

Daugybė pacientų sėkmingai gydosi nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo ir fizioterapija.

Reumatoidinis artritas

Ši liga skiriasi nuo osteoartrito ir nėra siejama su senatve. Tai anomalija, verčianti organizmo imuninę sistemą pulti jūsų pačių sąnarius.

Sergant reumatoidiniu artritu skaudėti gali ne tik kaklą, tačiau ir bet kurį kitą sąnarį. Sunkiausiai pakenčiamas skausmas paprastai būna rytais arba po poilsio kitu paros metu. Negydomas reumatoidinio artrito sukeltas uždegimas gali nepataisomai pažeisti sąnarius. Naujausi šiuolaikiniai vaistai nuo tokios žalos apsaugo. Sergant šia artrito forma taip pat labai padeda mankšta.

Kitos galimos diagnozės

Retos, tačiau itin rimtos ligos taip pat gali pasireikšti kaklo skausmu. Nors meningito atveju tai būna labiau sąstingis nei skausmas. Meningitas nėra dažna diagnozė, be to, jį lydi daugiau sunkių simptomų, tokių, kaip nepaprastai stiprūs galvos skausmai, pykinimas, karščiavimas, jautrumas šviesai, traukuliai ir kiti. Pajutus kažką panašaus – o ypač kelis iš šių simptomų vienu metu, derėtų iškart kreiptis į greitosios medikus ar bent savo gydytoją.

Dar viena reta ir sudėtinga diagnozė – jau trumpai aptarta fibromialgija. Tai lėtinis išplitusio skausmo sindromas, apimantis daugelį skirtingų kūno dalių, įskaitant ir kaklą.

Skausmas yra ryškiausias fibromialgijos simptomas, tačiau ne vienintelis. Liga taip pat pasireiškia didžiuliu išsekimu, aptemusia sąmone, nerangumu, galvos skausmais, nerimu ir depresija.

Niekas nežino, kas tiksliai sukelia fibromialgiją, tačiau spėjama, jog liga susijusi su tuo, kaip smegenys apdoroja skausmo signalus. Jokio specifinio gydymo irgi nėra, nors kai kurie receptiniai vaistai nuo neuropatinių skausmų yra gana veiksmingi.

Sergančiųjų fibromialgija savijautą gerina ir aerobikos pratimai. Gali padėti fizioterapija, akupunktūra, masažas, psichologo konsultacijos.

Susiję straipsniai


Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *