Juokas yra dažniausia žmogaus reakcija į pokštą ar kutenimą. Žinoma, kad juokas padeda palaikyti gerą fizinę sveikatą ir apsaugo nuo psichikos sutrikimų bei streso.

Juokas ir dėžutės. Gyvūnų keistenybės

Augintinis Įvairenybės

Juokas yra dažniausia žmogaus reakcija į pokštą ar kutenimą. Žinoma, kad juokas padeda palaikyti gerą fizinę sveikatą ir apsaugo nuo psichikos sutrikimų bei streso.

Tačiau juokiasi ne tik žmonės – kai kurios gyvūnų rūšys irgi kvatojasi. Tačiau kam jiems to reikia?

Neseniai JAV Kalifornijos valstijos tyrinėtojai pradėjo klausytis gyvūnų garsų, kad atrinktų tokius, kuriuos kažkaip būtų galima interpretuoti kaip juoką. Kaip paaiškėjo, daugelis gyvūnų skleidžia garsus, panašius į juoką, daugiausia žaidimo metu.

Smagiausio juoko prizą nugvelbtų hienos

Gyvūnų juokas mokslo požiūriu

Tyrėjų atlikto darbo rezultatai buvo paskelbti moksliniame leidinyje Phys.org. Tyrimo metu Kalifornijos mokslininkai klausėsi skirtingų gyvūnų rūšių balsų įrašų ir tyrinėjo literatūrą apie jų elgesį žaidžiant. Jie iš anksto numatė, koks gali būti gyvūno juokas, taip pat jo toną, trukmę, ritmą ir pakartojimų skaičių. Po paieškos įrašuose paaiškėjo, kad 65 gyvūnų rūšys skleidžia garsus, kažkuo panašius į juoką. Tarp jų buvo šunys, papūgos, kelių rūšių paukščiai ir, žinoma, beždžionės. Be to, mokslininkai pažymėjo, kad kai kurie gyvūnai bendrauja naudodami kūno kalbą ir mimikas.

Gyvūnai gali reikšti emocijas įvairiais būdais, juokas yra vienas iš jų.

Kodėl gyvūnai juokiasi?

Pasak vieno iš mokslinio darbo autorių Grego Brianto, jų tyrimas įrodo, kad juoktis gali ne tik žmonės, bet ir gyvūnai. Mokslininkai taip pat pažymėjo, kad kai žmogus juokiasi, jis kitiems duoda ženklą, kad jam linksma, ir tarsi kviečia juos pas save. Gyvūnai juoką naudoja maždaug tuo pačiu tikslu – žaidimo metu skleidžia būdingus garsus, kviečia savo gentainius prisijungti prie linksmybių. Daugelio gyvūnų žaidimai atrodo kaip nuožmi kova, tačiau skleidžiamas juokas priverčia kitus gyvūnus suprasti, kad mūšiai nėra tikri ir jiems nieko blogo negresia.

Kaip skamba gyvūnų juokas?

Labai sunku apibūdinti visų gyvūnų juoką, tačiau panagrinėkime bent keletą pavyzdžių. Aštuntajame dešimtmetyje garsioji primatologė Džein Gudal pastebėjo, kad beždžionių patelės kartais kutena patinus meilės žaidimų metu. Atsakydami į tai, vyriškos giminės primatai skleidė „gurguliuojančius“ garsus, tikriausiai reiškiančius juoką.

Papūgos linksminasi garsiai šaukdamos. Pasak šaltinių internete, spalvingi paukščiai iš Pietų Amerikos džiunglių surengia ištisus komedijos pasirodymus. Gamtos mylėtojai pasakoja matę, kaip viena papūga suvaidino klouną ir apsimetė, kad negali pakilti. Jos plunksnuotieji gentainiai, žiūrėdami į visa tai nuo medžių šakų, skleidė triukšmingus garsus, tai yra juokėsi.

Net žiurkės gali juoktis, tačiau mokslininkams šį garsą pavyko užfiksuoti tik jas kutenant. Procesą apsunkina tai, jog žmogaus ausis paprasčiausiai negali išgirsti žiurkės juoko metu skleidžiamo „girgždėjimo“ – reikalinga speciali įranga. Žiurkių jautriausia kutenimui vieta – pilvas ir kojos. Tyrimais nustatyta, kad žiurkių smegenyse yra net atskira už juoką atsakinga sritis, kurią veikiant elektros impulsais gyvūnai juokiasi net nekutenami.

Kodėl jie juokiasi kutenami?

Kol kas visiškai neaišku, kodėl gyvūnams reikalingas toks kutenimo refleksas. Dėl žmonių viskas jau yra gana aišku – juokas atsakant į kutenimą mums buvo perduotas tolimų protėvių. Visuotinai pripažįstama hipotezė remiasi tuo, kad senovės žmonės gyveno laukinėje gamtoje ir jiems buvo svarbu jausti net mažiausio vabzdžio šliaužimą ant kūno, nes bet kuris iš jų galėjo būti mirtinai pavojingas. Tačiau kodėl gyvūnai juokiasi kutenami – nėra visiškai aišku. Galbūt priežastis yra ta pati, nes arkliai pradeda žvengti (tiesiogine ir perkeltine šio žodžio prasme), kai jie yra šukuojami pažastų srityje.

O štai katės nesijuokia. Nors turi tik savo rūšiai būdingą keistenybę – mėgsta tupėti dėžėse. Paslaptinga murkiančių augintinių meilė dėžėms ir geometrinėms figūroms domina ne tik jų šeimininkus.

Dėžutemanija ar pragmatiškas instinktas?

Pamatę bet kokią, net ir mažiausią, kartoninę dėžę, katės linkusios kuo greičiau patekti į vidų. Visi, nuo jų savininkų iki mokslininkų, žino apie šią keistą naminių gyvūnų priklausomybę, tačiau niekas negali tiksliai pasakyti, su kuo tai susiję.

Atsakymo į šį klausimą ieškoma labai seniai, ir šiuo metu mokslininkai atliko gana daug eksperimentų bei pateikė keletą teorijų, kurios labai panašios į tiesą. Naujausio mokslinio tyrimo šia tema metu mokslininkai nustatė, kad kates vilioja ne tik tikros dėžės, bet ir paprasčiausiai ant grindų nupieštos kvadrato formos figūros. Taigi ką gali reikšti kačių priklausomybė nuo kvadratinių figūrų?

Yra keletas priežasčių, kodėl katės mėgsta tupėti dėžėse.

Kaip teigiama, mokslininkai atliko daug tyrimų apie kačių ir dėžių santykius. Kiekvieno iš jų metu kilo įdomių teorijų. Štai populiariausios iš jų.

Gera vieta pasalai. Akivaizdžiausias kačių meilės dėžėms paaiškinimas yra, kad murklės yra plėšrūnai ir joms reikia vietos slėptis pasaloje. Iš tokios vietos jos gali ilgai stebėti saulės zuikučius ir šeimininko šlepetes, kol galiausiai gali sėkmingai juos užpulti. Apskritai daugelį elgesio aspektų galima paaiškinti kačių priklausymu plėšrūnams. Pavyzdžiui, tai, kad jos mėgsta bėgioti po namus naktimis.

Dėžutė yra gera vieta sekti būsimą „auką“

Apsauga nuo pavojaus

Be to, katės iš prigimties nemėgsta susidurti su pavojais, todėl mieliau glaudžiasi slėptuvėje. Dėžės uždengia jų kūną iš visų pusių, todėl augintiniai aiškiai jaučiasi saugūs. Apie tai užsimenama net knygoje „Naminės katės: elgesio biologija“, kurią rašant dalyvavo Šveicarijos taikomosios gyvūnų etologijos (etologija – biologijos mokslo šaka, tirianti gyvūnų elgesį) ir psichologijos instituto darbuotojai.

Apsauga nuo streso

2015 m. Nyderlandų veterinarijos gydytoja Klaudija Vinkė atliko eksperimentą su 19 kačių, kurios neseniai buvo atgabentos į gyvūnų prieglaudą. Jos buvo suskirstytos į dvi grupes: pirmosios gavo prieigą prie dėžučių, o kitos – ne. Tai buvo vienintelis jų laikymo sąlygų skirtumas – jos gavo tą patį maistą, vietą miegoti ir žaislus. Tyrimo metu paaiškėjo, kad pirmosios grupės gyvūnai prie naujų sąlygų prisitaikė vos per tris dienas, o antrosios grupės katės užtruko iki 2 savaičių. Remiantis tuo padaryta išvada, kad galimybė pabūti dėžėje padeda katėms įveikti stresą. Gamtoje katės kaip „raminamąją priemonę“ naudoja medžių viršūnes.

Dėžutė yra geriausias streso malšintojas

Geras būdas sušilti

2006 m. mokslininkai išsiaiškino, kad katėms komfortiškiausia aplinkos temperatūra – 30–36 laipsnių šilumos. Žmonėms tokios sąlygos atrodo per karštos, todėl namuose dažniausiai būna vėsiau. Mažose dėžutėse katėms yra daug lengviau sušilti, todėl mokslininkai mano, kad tai yra pagrindinė priežastis, kodėl jos jas taip myli. Tuo lengva patikėti matant, kad katės, be dėžių, taip pat mėgsta sėdėti krepšiuose, batuose bei kitose ankštose ir šiltose vietose.

Kodėl katės mėgsta kvadratus?

Neseniai mokslinis žurnalas „Applied Animal Behavior Science“ paskelbė straipsnį, kad kates domina ne tik dėžės, bet ir kvadrato formos piešiniai. 2017 m. „Twitter“ netgi naudojo grotažymę #CatSquare, po kuria kačių savininkai įkeldavo gyvūnų, sėdinčių ant grindų nupieštų kvadratų viduryje, nuotraukas. Australijos mokslininkai nusprendė išbandyti, ar katės tikrai taip mėgsta nupieštus kvadratus, ir paprašė 500 savanorių sekti gyvūnų elgesį.

Katinas Kanjiža kvadrate

Paaiškėjo, kad taip – katės kvadratus labai mėgsta. Ir tai susiję ne tik su aiškiomis uždaromis figūromis – jas domino netgi Kanjiža kvadratai. (Ši iliuzija buvo pavadinta jos kūrėjo, italų psichologo Gaetano Kanjiža vardu. Naudojant ryškias, kontrastingas spalvas, paprastai juodą ir baltą, figūrų kampuose suformuojamos iliuzinės formos. Mūsų smegenys užpildo erdvę tarp objektų įsivaizduojamomis linijomis, kurios sukuria atskiros formos kontūro iliuziją.) Atrodytų, kad katės sugeba matyti optines iliuzijas.

Šiuo metu mokslininkai linkę manyti, kad kačių meilė nupieštoms figūroms kyla dėl paprasto smalsumo. Tačiau kai kurie taip pat mano, kad buvimas kvadrato viduryje katėms asocijuojasi su tualetu. Taigi turėtumėte būti atsargūs atlikdami eksperimentus…

Susiję straipsniai


Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *