Prasideda vabzdžių sezonas, todėl pats metas susimąstyti, kaip juos atbaidyti ir apsaugoti sodą.

Į pagalbą – sode augantys repelentai

Gėlės ir augalai Sodas

Prasideda vabzdžių sezonas, todėl pats metas susimąstyti, kaip juos atbaidyti ir apsaugoti sodą.

Daugelis vabzdžių maitintis ir degintis vietos ant savo mėgstamų augalų ieško pagal kvapą. Tarp aromatingų sodo augintinių gausu atbaidančių arba klaidinančių nekviestus svečius, pavyzdžiui, pasodinus šalia kultūrinių augalų smarkiai kvepiančius dašius, pelėdgalviai nesugebės rasti kelio prie augalų maitintojų. Tokius augalus, pasižyminčius fitoncidinėmis savybėmis, galima vadinti augalais repelentais. Taigi jeigu norite, kad jūsų nevargintų įvairūs vabzdžiai ir vengiate vartoti insekticidus savo sklype, pasisodinkite reikiamų repelentų.

Trukdo įvairovė

Sklypuose, kuriuose gausu įvairių augalų rūšių, vabzdžiai plinta sunkiai, nes būtent įvairovė jiems trukdo ieškoti augalo šeimininko. Žemės plotuose, kur vyrauja viena kultūra, atvirkščiai – jiems trukdžių nėra. Todėl kenkėjai lengvai plinta nuo vieno augalo ant kito, kol apima vis didesnį plotą.

Įvairių augalų eilės sudaro natūralų barjerą tam tikrų rūšių vabzdžiams (ir netgi ligoms) plisti. Be to, mišrūs želdiniai yra tankiau susodinti, dėl to lieka mažiau atviros žemės – vietos vabzdžiams, dedantiems kiaušinėlius būtent ant jos. Taip pat egzistuoja augalai, savo aromatu atbaidantys kenkėjus.

Visų nemalonių vabzdžių, tokių kaip uodų, musių, arba kenkėjų, pavyzdžiui, kolorado vabalų, visiškai atsikratyti neįmanoma, kad ir ką pasodintumėte sode. Tačiau jų sumažinti tikrai galima. Juolab kad aromatingas žoleles sunaudosite patys, joms nereikės atskiros vietos. Jas galite pasodinti visame sklype padrikai, išmėtyti po visą daržą arba įterpti aplink lysves.

Atbaidantys augalai

Dekoratyvų ricinmedį rekomenduojama pasisodinti prieangyje arba šalia poilsio vietos, po palangėmis ir ten, kur vakarojate. Jis ne tik papuoš jūsų aplinką, bet ir atbaidys uodus. Prisodinus šių augalų šalia drėgnų vietų, tvenkinėlių sulėtės šių kenkėjų dauginimasis.

Bitkrėslių nemėgsta ne tik uodai, bet ir musės, karštu vasaros oru tampančios ypač įkyrios. Pastarieji vabzdžiai vengia ir rūtų, tačiau šias darželio puošmenas reikia sodinti ir ravėti ypač atsargiai, nes per karščius kontaktuodamos su oda gali ją smarkiai apdeginti. Šių gėlių ypač naudinga prisodinti aplink komposto arba mėšlo krūvą.

Nasturtės atbaido baltasparnius, amarus, kolorado vabalus, kopūstinius vikšrus. Jų yra įvairių rūšių, besiskiriančių spalva ir dydžiu. Jų žiedai pasižymi maloniu gaiviu aromatu bei lengvai pipiriniu prieskoniu ir yra vartojami maistui. Gėlės dera su varške ir sūriais, jomis gardinamos salotos, mėsos patiekalai, desertai. Jos žiedus galima sucukruoti ir žiemą smaguriauti gurmaniškais saldumynais. Arba užšaldyti ledo kubeliuose – jie atrodo labai įspūdingai ir gali papuošti bet kokį gėrimą.

Pipirmėčių nemėgsta baltasparniai, kopūstiniai baltukai, vabzdžiai, kopūstiniai vikšrai, skruzdėlės ir amarai. Snapučius iš tolo aplenkia citadelės, gelsvapilkiai saulinukai, kopūstiniai vikšrai.

Visiems gerai žinoma sunkiai įveikiama problema – skruzdėlės. Tiek verdantis vanduo, tiek soda arba kitos cheminės priemonės veiksmingos trumpam, tačiau jos itin nemėgsta levandų ir kiečio kvapo, tad vengia jų augimviečių. Kiečiai atbaido ir obuolinius vaisėdžius, baltasparnius, vabalus, kopūstines muses. Be to, šie augalai apsaugo serbentus nuo rūdžių. Mėtų vengia skruzdėlės ir baltasparniai. Jeigu primėtysite smulkintų mėtų prie įėjimo į sandėliukus, apsaugosite patalpas nuo kenkėjų invazijos.

Kolorado vabalus atbaido serenčiai, katžolės, blakinės kalendros, nasturtės, svogūnai, krienai, bitkrėslės, šparaginės pupelės, baltažiedės notrelės. Jas rekomenduojama pasodinti salelėmis tarp bulvių vagų. Amarai nemėgsta daugelio aromatinių žolelių, pavyzdžiui, katžolių ir mėtų, laiškinių česnakų, svogūnų, česnakų, serenčių, nasturčių, garstyčių, blakinių kalendrų, pankolių, o iš gėlių – pentinių.

Naminės kandys vengia karčiojo pelyno lapų, rozmarino, šalavijo, levandos ir mėtos. Visi šie augalai naudingesni džiovinti. Iš jų pasidarykite sašė:

  • prikimštas aromatingas pagalvėles
  • ir pridėkite namuose bei sodyboje.

Agurklės puikiai apsaugo nuo šliužų ir sraigių žemuoges, braškes ir kitus žolinius augalus. Įvairūs vabalai iš tolo lenkia sklypų plotus, kuriuose tarpsta tabakas, rūtos, bitkrėslės ir kiečiai. O štai daug žalos pridarantys grambuoliai, tiksliau, jų lervos, ir šliužai bijo lapų arba ąžuolų žievės mulčio.

Medetkos neįkainojamas augalas, jo nauda triguba – dekoratyvus, vaistinis augalas ir atbaidantis kolorado vabalus bei nemažai žalos pridarančius nematodus. Nuo jų neatsilieka rozmarinai: klaidina kopūstinius baltukus, morkines museles, sraiges ir šliužus; čiobreliai ir šalavijai – baltasparnius, kopūstinius baltukus ir kopūstinius vikšrus; laiškiniai česnakai – amarus; salierai ir pomidorai – kopūstinius baltukus; krapai – kopūstinius vikšrus ir kopūstinius baltukus.

Baido ir marina

Tarp augalų repelentų yra tokių, kurie neigiamai veikia ne tik kenkėjus, bet ir savo kaimynus. Iš daržovių vienas iš agresyviausių – pankolis, iš spygliuočių – eglės. Pastarosios savo naikinamąja galia pasižymi net ir praslinkus 15 metų po iškirtimo. Juodasis riešutmedis išskiria medžiagą, stabdančią gervuogių, azalijų, bijūnų bei obelų augimą ir vystymąsi.

Kai kurie augalai išskiria nuodingas medžiagas, kenkiančias tai pačiai rūšiai, pavyzdžiui, nukritę obelų lapai kenkia suaugusioms obelims. Todėl ir jaunų sodinukų nerekomenduojama sodinti tarp senų, o užveisti naujoje vietoje. Senosios augimvietės žemėje taip pat susikaupia gana daug nuodingosios medžiagos.

Susiję straipsniai


Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *