Jau seniai ne paslaptis, kad grybai – labai naudingas produktas, be kurio taisyklinga mityba paprasčiausiai neįmanoma.

Grybai – ir vaistas nuo senatvės

Mokslas Sveikata

Jau seniai ne paslaptis, kad grybai – labai naudingas produktas, be kurio taisyklinga mityba paprasčiausiai neįmanoma.

Kuo gi grybai tokie ypatingi? Anksčiau dietologai girdavo grybus už tai, ko juose nėra arba yra labai mažai: cholesterolį, glitimą, natrį, riebalus, angliavandenius, kalorijas. Bet tai tik pusė tiesos apie šį nuostabų produktą.

Dabar vis dažniau kalbama apie tai, kiek daug grybuose yra vitaminų B, mineralų, ląstelienos, baltymų ir net gydomųjų galių.

Superproduktas

Maistui ir kartais medicinai grybai naudoti šimtmečiais. Tiesa, anksčiau jų naudą sveikatai bene geriausiai išmanė Azijos gydytojai. Dabar pasaulyje sunku rasti laboratoriją, kuri netirtų grybų įtakos žmogaus sveikatai. O ji, atrodo, daug didesnė, nei manyta iki šiol.

Pavyzdžiui, ar žinojote, kad grybai – uždegimą slopinantis produktas, stiprinantis organizmo imunines galias? Buvo atlikti tyrimai, atskleidę, jog grybai ne tik gerina imunitetą, bet ir kovoja su įvairiomis ligomis – ir vis dėl juose esančių svarbių vitaminų, mineralų, fermentų. Manoma net, kad grybai gali slopinti virusus. Grybuose esančios keturios esminės maistinės mikromedžiagos (vitaminai, elektrolitai, mineralai ir kitos aktyvios medžiagos) užtikrina sveiką senatvę ir galbūt net gali apsaugoti nuo Parkinsono ir Alcheimerio ligos. Apibendrinus viską, galima išskirti 6 pagrindines grybų savybes, galinčias būti naudingas žmogaus organizmui ir būdingas daugumai valgomų jų rūšių.

Kovoja su vėžiu

Specialistai vadina grybus natūraliu vaistu nuo vėžio, nes jie skatina imuninių ląstelių dauginimąsi. Tos savo ruožtu „medžioja“ ir naikina vėžines ląsteles. Taigi galima teigti, jog grybai slopina piktybinių navikų vystymąsi ir saugo DNR nuo pažeidimų bei ląstelių mutacijų.

Stiprina imunitetą, slopina uždegimus

Grybuose esama junginių, pasižyminčių antimikrobiniu, antivirusiniu, priešnavikiniu, antialerginiu, imunomoduliuojamuoju, uždegimą slopinančiu poveikiu ir kepenis saugančiomis savybėmis. Grybai gina, galima sakyti, kiekvieną organizmo ląstelę ar sistemą taip apsaugodami nuo pačių įvairiausių ligų.

Tausoja širdį

Reguliariai valgyti grybus – vienas iš būdų natūraliai sumažinti blogojo cholesterolio kiekį kraujyje.

Grybuose taip pat yra galingų augalinių maistinių medžiagų – natūralių cheminių junginių, užtikrinančių visavertę mitybą bei teikiančių naudą sveikatai, padedančių išlaikyti švarias kraujagysles, palaikyti sveiką kraujospūdį ir net gerinti kraujotaką.

Palaiko energiją, gerina smegenų veiklą

Kaip jau užsiminta, grybai – puikus B grupės vitaminų šaltinis. O pastarieji užtikrina tinkamą antinksčių darbą, taigi iš maisto gaunamų maistingųjų medžiagų sklandų vertimą gyvybinei veiklai būtina energija.

Kai sakoma, kad grybai gali slopinti uždegiminius procesus, omenyje turimas jų gebėjimas kartais ir visiškai užgesinti uždegimo židinį. Tai labai svarbu žinant, kokią žalą organizmui daro uždegimai, neigiamai veikiantys kognityvines funkcijas, nuotaiką, energingumą, be to, darantys įtaką senatvinėms smegenų ligoms.

Padeda normalizuoti svorį

Tyrimų rezultatai parodė, kad reguliariai pakeičiant mėsą grybais galima pastebimai sumažinti kūno svorį. Tas įmanoma, nes grybai mažiau kaloringi ir gerokai maistingesni.

Nuolat valgant grybus svoris ne tik normalizuojamas, bet ir pagerėja bendra organizmo sveikata.

Turi vitamino D ir ne tik

Nuolat kartojama, kad geriausias šio vitamino šaltinis – saulės spinduliai. Tačiau kai kurių rūšių grybai irgi gali parūpinti reikiamą jo kiekį. Vitaminas D kaip tik ir yra viena tų keturių maistinių mikromedžiagų, užtikrinančių grybams superprodukto titulą. Kitos trys yra selenas, gliutationas ir ergotioninas.

Visas šis ketvertas dar žinomas kitu pavadinimu – antioksidantai. Tai yra medžiagos, lėtinančios senėjimo procesą, o sykiu ir atitolinančios nuo jo neatsiejamas ligas: širdies, onkologines, demenciją.

Amino rūgštį ergotioniną mokslininkai net norėtų paskelbti nauju vitaminu. Jos atsargų įmanoma gauti tik iš maisto, o kai kuriuose grybuose ergotionino esama bent dešimt kartų daugiau nei kituose produktuose.

Gliutationas irgi vadinamas antioksidantų antioksidantu, ir kitame maiste jo nėra nė iš tolo tiek, kiek grybuose.

Jaunystės eliksyras?

Viena iš išvardytųjų mikromedžiagų itin domina šiuolaikinius mokslininkus. Bet klystate, jei manote, jog tai vitaminas D. Jis, be jokios abejonės, labai svarbus, tačiau ergotioninas gali būti dar svarbesnis. Manoma, ši aminorūgštis turi pakankamai galių apsaugoti žmoniją nuo neurodegeneratyvinių ligų, tokių kaip Parkinsonas bei Alcheimeris, ar net jas gydyti.

Keli moksliniai tyrimai, atlikti Azijoje, parodė, kad senstant gyventojų kraujyje pastebimai sumažėja ergotionino, o tai siejama su vis labiau prastėjančia žmogaus kognityvine būkle. Taip kilo hipotezė, jog polinkį į degeneracines neurologines ligas lemia būtent ergotionino trūkumas maiste. Juolab kad lygiagrečiai atlikti tyrimai (konkrečiai Japonijoje) parodė, jog žmonės, valgantys grybų, yra mažiau linkę susirgti demencija.

Lieka vienintelis klausimas, į kurį dar reikia atsakyti: kiek su maistu gaunamo ergotionino garantuotai užtikrintų tokį poveikį?

Kol kas šios aminorūgšties suvartojimas tirtas 2016-aisiais tik penkiose šalyse. Ir jis labai smarkiai varijavo – nuo 1,1 mg per dieną JAV iki 4,6 mg Italijoje.

Kokia turėtų būti idealiai subalansuota aminorūgšties norma, specialistai dar tik aiškinasi. Tačiau neginčijamas faktas, kad ten, kur žmonės suvartoja daug ergotionino, mirtingumas nuo labiausiai paplitusių neurologinių ligų – Alcheimerio, demencijos, Parkinsono, išsėtinės sklerozės, – būna mažesnis.

Sutikite, tai svari priežastis eiti grybauti – net jei tik į parduotuvę.

Susiję straipsniai


Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *