Auginant vienas populiariausių kambarinių gėlių gloksinijas neretai tenka susidurti su kai kuriomis problemomis.

Gloksinijų auginimo sunkumai ir jų sprendimo būdai

Gėlės ir augalai Namai

Auginant vienas populiariausių kambarinių gėlių gloksinijas neretai tenka susidurti su kai kuriomis problemomis.

Po žiemos nesudygsta šakniagumbiai

Žiemą šių gėlių gumbus reikia laikyti vėsioje ir tamsioje vietoje. Kad pradėtų augti ūgliai, didelis, sveikas suaugusio augalo šakniagumbis pernešamas į šviesią vietą ir pamažu pradedamas laistyti. Kartais gloksinijos pačios prabunda ir šviesoje ima sparčiai augti.

Šakniagumbiai gali nedygti dėl įvairių priežasčių. Dažniausiai taip nutinka dėl per trumpo ramybės periodo – mažesnio nei keturi mėnesiai. Taip pat jeigu žiemojo per sausai ir šakniagumbis perdžiūvo. Net ir šiais atvejais nereikia skubėti išmesti augalo, paprastai jis sužaliuoja vėliau.

Kad taip nenutiktų, žiemą reikia nuolat nedaug sudrėkinti vazono žemę: supurkšti arba apšlakstyti. Galima šakniagumbį įdėti į polietileno maišelį su drėgnu smėliu arba kiminais ir sandariai uždaryti. Taip išlieka drėgmė, be to, galima lengvai pastebėti pirmuosius „gyvybės“ ženklus, nes maišelis permatomas.

Po žiemos ramybės periodo gali neprabusti ir jaunos, nespėjusios suformuoti šakniagumbio gloksinijos. Be abejo, nesudygs ir supuvęs šakniagumbis.

Dažnai po žiemos periodo nesudygsta pernai parduotuvėje pirktos gloksinijos. Nors iš pažiūros jų šakniagumbiai atrodo sveiki, tačiau būna nekokybiški, pažeisti infekcijų arba kenkėjų. Tokioms gėlėms jėgų užtenka tik žydėti vieną sezoną. Tokiu atveju reikėtų iškasti šakniagumbį ir apžiūrėti: jeigu jis smarkiai susiraukšlėjęs, veikiausiai jau nebegyvas. Perpjovus pjūvio vieta turi būti rožinės arba gelsvos spalvos. Tokiu atveju pjūvio vietą padžiovinkite, apibarstykite trinta medžio anglimi arba aptepkite briliantine žaluma. Galima įmerkti ir į augimo stimuliatorių, tada greičiau pasirodys daigai. Jeigu pjūvio vieta ruda, greičiausiai šakniagumbis supuvęs.

Nupirktą gloksinijos šakniagumbį rekomenduojama apdoroti kalio permanganato tirpalu. Ši procedūra apsaugos nuo puvinio. Tada apdorojama akteliku arba fitovermu. Šie preparatai padeda atsikratyti tripsų, voratinklinių erkučių ir kitų kambarinių augalų kenkėjų. Nusipirkus gloksiniją vazone rekomenduojama pakeisti substratą – dažniausiai jis būna nederlingas.

Gloksinijos gyvena trejus ketverius metus, todėl po ramybės periodo gali neatsigauti ir senesni šakniagumbiai. Norint išsaugoti rūšį, geriausia iš anksto įšaknydinti lapus arba auginius.

Nespėjo susidaryti šakniagumbis

Iš sėklų auginamų gloksinijų, ypač pasėtų vėlai, iki žiemos periodo, gali nespėti susidaryti šakniagumbiai. Jos pražysta šešių ar septynių mėnesių, kai susiformuoja toks pat skaičius lapų. Tokiu atveju joms nereikia ramybės periodo, todėl žiemą jos laistomos ir laikomos šviesioje vietoje. Ypač turi pakakti šviesos, kad augalai neištįstų.

Kaip nuspręsti, ar gloksinijai reikia ramybės periodo? Ogi suskaičiuoti lapus. Jeigu jų tik keturi ar penki, ramybės periodas nereikalingas.

Šakniagumbiai iki šio periodo nespėja susiformuoti, jeigu augalas padaugintas iš lapo arba auginio, ypač jeigu lapas per giliai įkištas į substratą. Taip pat šakniagumbis nesusidaro, jeigu jaunas augalas perlaistomas.

Smarkiai ištįsę lapai

Gloksinijų lapai dažniausiai smarkiai ištįsta po žiemos, kai kambaryje šilta ir stinga šviesos. Tada rekomenduojama sumažinti temperatūrą ir padidinti apšvietimą. Ši problema gali atsirasti ir esant menkam apšvietimui bei pertręšus azoto trąšomis. Trečia priežastis – rūšinė ypatybė. Kai kurių rūšių gloksinijos linkusios ištįsti. Ištįsę lapai nupjaunami, vietoj jų išdygsta naujų.

Blogai auga, sukasi žiedai

Jeigu gloksinijos blogai auga, o lapeliai sukasi, veikiausiai jos per šaltai žiemojo, buvo perlaistytos arba paveiktos skersvėjo. Taip pat gali trūkti maistinių medžiagų arba augalus apniko kenkėjai.

Gelsta lapai

Ši problema viena dažniausių. Ir dėl to paprastai kaltas perlaistymas. Jeigu augalas nuolat mirksta, gali pradėti pūti šakniagumbis. Jį reikia kuo skubiau iškasti ir apžiūrėti. Prireikus apdorojama fitosporinu arba kitu preparatu, užkertančiu kelią puviniui, ir pakeičiama žemė.

Lapai gali pagelsti ir dėl azoto trūkumo. Tačiau su šiomis trąšomis reikia būti atsargiems – jomis tręšti galima tik vegetacijos pradžioje, kai pradeda ataugti lapai. Vėliau gėlės tręšiamos trąšomis, kuriose fosforo ir kalio daugiau nei azoto. Manoma, kad azoto perteklius skatina šakniagumbio puvinio atsiradimą.

Lapai gelsta ir dėl chlorozės. Ji atsiranda dėl kieto vandens, todėl augalus reikia laistyti nusistovėjusiu šiltu vandeniu. Kita priežastis – per mažas dirvožemio rūgštingumas. Tokiu atveju reikia pakeisti substratą.

Lapai prarado spalvą

Jeigu lapai smarkiai nublunka, gloksinijoms stinga magnio. Tokiu atveju augalus rekomenduojama palaistyti skystomis kompleksinėmis trąšomis su mikroelementais.

Ant lapų atsirado dėmių

Dėmės ant lapų atsiranda dėl ryškios saulės. Norint to išvengti augalus reikia pridengti. Kitos dėmių atsiradimo priežastys – per gausus laistymas arba laistoma šaltu vandeniu, skersvėjai. Mažos dėmelės byloja apie kenkėjus. Tokiu atveju augalai nupurškiami insekticidais. Taip pat tokie požymiai gali rodyti virusines ligas.

Sukasi gloksinijų lapai

Augalų lapai gali suktis dėl sauso ir karšto oro. Tačiau taip gali nutikti ir esant didelei oro drėgmei bei perlaistant. Tokiu atveju mažinama drėgmė, mažiau laistoma.

Lapai gali suktis dėl voratinklinių erkučių bei kalio trūkumo.

Paraudo lapai

Gloksinijų lapai parausta dėl fosforo stygiaus. Dėl šios priežasties gėlės nekrauna ir žiedų. Tokiu atveju rekomenduojama patręšti trąšomis, kuriose yra daugiau fosforo ir kalio nei azoto, superfosfatu arba skystomis kompleksinėmis trąšomis.

Džiūsta apatiniai lapai

Apatiniai gloksinijų lapai džiūsta dėl mažos oro drėgmės arba, atvirkščiai, – perlaistymo. Gali būti kalta ir infekcija. Pastaruoju atveju naudinga nupurkšti bet kuriuo fungicidu. Jeigu taip nutinka rudenį, jaudintis nereikia – tai natūralus procesas, nes gėlė ruošiasi ramybės periodui.

Nežydi

Paprastai gloksinijos nežydi pertręšus azoto trąšomis. Ši medžiaga skatina žaliosios masės augimą ir stabdo žydėjimą. Taip nutikti gali ir dėl nepakankamo apšvietimo, žemos temperatūros, mažos oro drėgmės arba nepakankamo laistymo.

Įtakos turi ir trumpas ramybės periodas – šakniagumbis nespėja pasiruošti kitam žydėjimo sezonui. Kaip minėta, kad gloksinija žydėtų, ramybės periodas turi trukti ne mažiau kaip keturis mėnesius.

Taip pat gloksinijoms būtinas geras apšvietimas. Jos ypač mėgsta šviesą. Po ramybės periodo gėles būtina iškart pastatyti į šviesiausią vietą. Jeigu reikia, apšviesti papildomai, kitaip gali nesusiformuoti žiedpumpuriai arba jų būti mažai. Tokiu atveju ne visai susiformuos bei išsiskleis ir patys žiedai, nesubrandins sėklų.

Nemažai įtakos turi ir vazono dydis. Gloksinijoms tinka neaukšti ir negilūs. Dideliuose ir giliuose augalai ilgai augins šakniagumbius, todėl nukentės ir žydėjimas. Suaugusiai gloksinijai tinkamiausias maždaug 9–12 centimetrų skersmens vazonas. Be to, gloksinijas rekomenduojama kasmet persodinti į naują derlingą substratą. Jį galima pasidaryti patiems iš perpuvusio mėšlo, spygliuočių, lapinės žemių, durpių, smėlio ir perlito. Mišinį būtina pusvalandį pakaitinti orkaitėje.

Pūva kotai, juoduoja ir žūsta žiedpumpuriai

Taip nutinka perlaistant gloksinijas, esant per rūgščiam dirvožemiui arba azoto pertekliui. Tokiu atveju reikia pakeisti substratą ir tinkamai laistyti. Norint išvengti azoto perdozavimo, geriausia naudoti tik kompleksines trąšas. Nuo puvinio galima apsisaugoti augalus apdorojant fungicidais.

Pumpurai juoduoja ir pūva, jeigu augalas buvo laikomas per šaltai ramybės periodu, stinga maistinių medžiagų arba perlaistant. Tada augalas nupurškiamas fungicidais. Jeigu situacija nepasikeitė pašalinus priežastis, greičiausiai puvinys pažeidė šakniagumbį.

Ne visai išsiskleidžia žiedpumpuris

Ne visai išsiskleidžia žiedpumpuriai, vėliau ruduoja ir suminkštėja, kai gloksinija užmezga daug pumpurų ir jai trūksta maistinių medžiagų. Paprasčiausiai jai nebeužtenka jėgų žydėti. Augalas pats reguliuoja žydėjimą.

Taip gali nutikti, jeigu augalas pražydo per anksti arba per vėlai esant trumpoms dienoms ir stingant šviesos. Paprastai tokie simptomai pastebimi keičiantis sezonams. Kita priežastis – voratinklinės erkutės. Tokiu atveju, be abejo, reikės apdoroti insekticidais.

Džiūsta žiedpumpuriai

Pumpurai gali imti džiūti dėl sauso oro ir aukštos temperatūros. Karštą vasarą šalia augalo rekomenduojama pakabinti drėgną audinį arba sudrėkinti užuolaidą. Taip pat patręšti kalio bei fosforo trąšomis.

Vysta visi lapai

Jeigu lapai vysta rudenį, natūralu, nes augalas ruošiasi ramybės periodui. Nuo tada jis mažiau laistomas, palaukiama, kol nuvys antžeminė dalis, nupjaunami lapai paliekant nedidelę pagrindinio stiebo dalį ir vazonas pernešamas į vėsią tamsią vietą.

Jeigu lapai nuvyto per vegetaciją, veikiausiai kaltas šakniagumbis – ėmė pūti dėl didelės drėgmės. Jį reikia iškasti, nupjauti lapus, nupurkšti fungicidu ir persodinti į naują gruntą.

Kaip pražydinti pakartotinai

Jeigu gloksinija jau nužydėjo ir nebeformuoja žiedpumpurių, o norite, kad pražystų antrąkart, nupjaukite ją iki 2–3 lapų poros. Po 1,5–2 mėnesių išaugs naujas stiebas ir gloksinija pražys. Žydėjimą skatina ir kalio bei fosforo trąšos.

Susiję straipsniai


Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *