Kartais bijūnų krūmai atrodo sveiki, tačiau nežydi. Dėl ko taip nutinka.

Galvosūkis gėlininkams: kodėl nežydi bijūnai?

Gėlės ir augalai Sodas

Kartais bijūnų krūmai atrodo sveiki, tačiau nežydi. Dėl ko taip nutinka.

  • Netinkama vieta: pavėsinga, per sausa arba per drėgna. Bijūnams labai kenkia užsistovintis vanduo, todėl ima gesti jų šaknys. Šių augalų negalima sodinti ir arti namo, nes perkaista ir kenčia nuo lašančio vandens, arba medžių, su kuriais konkuruoja dėl maistinių medžiagų ir drėgmės. Bijūnai mėgsta saulėtas vietas.
  • Augalai neseniai pasodinti arba sodinukas labai mažas, turi du pumpurus. Tokiu atveju reikia palaukti. Persodinti bijūnai vienerius ar dvejus metus auga lėtai. Maži atidalyti augalai pirmus metus maitinasi iš stambesnės šaknies ir naujų neaugina.
  • Per didelė atidalyta kero dalis, kai neatitinka šaknų sistemos dydis ir pumpurų kiekis. Kai pumpurų daug, o šaknų mažai, ūgliai badauja. Tokiu atveju reikia iškasti ir dalyti iš naujo.
  • Dažnai persodinami ir dauginami augalai išsenka. Augalai turi būti nejudinami bent 4–5 metus.
  • Krūmas pasodintas per giliai arba per sekliai. Padės persodinimas. Nuo viršutinio pumpuro iki žemės paviršiaus turi būti 3–5 centimetrai sunkiose dirvose, 5–7 centimetrai lengvose smėlio. Pakilę aukštai virš paviršiaus pumpurai kentės nuo pavasarinių šalnų, sauso oro ir karščių vasarą.
  • Krūmai paseno. Jie padalijami ir persodinami į naują vietą.
  • Augalai pertręšti, ypač azotu. Reikia laikytis taisyklės – geriau patręšti mažiau, negu per daug.
  • Per rūgšti žemė. Reikia ištirti žemę. Bijūnams tinkamas rūgštingumas pH 6,5. Norint vienetu pakelti pH, vienam kvadratiniam metrui reikia paberti 350 gramų kalkių.
  • Trūksta trąšų. Tada augalai sukrauna pumpurus, bet nebeturi jėgų išskleisti žiedų. Bijūnai tręšiami ne tik prieš žydėjimą, bet ir po jo, kai formuoja kitų metų pumpurus. Jei trūksta drėgmės, kitais metais jie menkiau žydi.
  • Dirvoje trūksta kalio. Tokiu atveju reikia patręšti kalio trąšomis: kalio sulfatu (10–15 gramų vienam kvadratiniam metrui) arba kalio ir magnio trąšomis (15–20 gramų tokiam pat plotui).
  • Pumpurų formavimosi metu gausus ir užsitęsęs lietus. Pumpurai prisigeria per daug vandens, ruduoja ir neišsiskleidžia. Paprastai taip nutinka pilkuoju puviniu užsikrėtusiems augalams. Reikia nupurkšti preparatais nuo ligų ir kenkėjų.
  • Per sausa dirva pumpurų formavimosi metu. Reikia laistyti gausiai, kad sušlaptų visos šaknys, bet retai.
  • Per anksti nupjauti lapai. Peržydėjęs augalas krauna kitų metų žiedpumpurius, todėl skubėti nupjauti lapų nereikia. Jie pjaunami tik vėlyvą rudenį.
  • Per daug nupjaunami žiedai. Rekomenduojama pjauti ne daugiau kaip trečdalį stiebo, paliekant apatinius lapus. Stiebo apatinėje dalyje susidaro atsinaujinantys pumpurai. Nupjovus per daug stiebo jie susilpnėja.
  • Šaknys pažeistos nematodais. Augalas iškasamas ir sunaikinamas.
  • Šaknys pažeistos kurmių, žiurkių arba pelių.
  • Virusinės ligos: ištįsę stiebai, susisukę lapai. Tokius krūmus reikia iškasti ir sunaikinti.

Susiję straipsniai


Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *