Citrinžolę drąsiai galima pavadinti universaliu augalu: ji dekoratyvi, naudojama kaip prieskonis, iš jos verdama arbata, gydomos įvairios ligos.

Citrina dvelkiantis augalas

Gėlės ir augalai Sodas

Citrinžolę drąsiai galima pavadinti universaliu augalu: ji dekoratyvi, naudojama kaip prieskonis, iš jos verdama arbata, gydomos įvairios ligos.

Ir lauke, ir vazone

Citrinžolės priklauso miglinių šeimai. Tai tvirtos visžalės daugiametės žolės, augančios kupstais. Laisvai gamtoje jos tarpsta Afrikos, Azijos, Amerikos subtropikuose ir atogrąžose, dažniausiai savanų pievose. Komerciniais tikslais auginamos subtropinio klimato Azijos vietovėse (Indijoje, Šri Lankoje), Afrikoje, Amerikoje, netgi Centrinėje Azijoje, Italijoje ir Gruzijoje. Tinkamomis sąlygomis augalai gali išsistiebti iki 180 centimetrų, o šaltesnio klimato juostose tik iki metro aukščio ir tokio pat pločio. Augalai gali būti auginami ir kaip kambariniai arba oranžerijose.

Kai kurios citrinžolių rūšys vartojamos kaip aromatiniai, prieskoniniai ir vaistiniai augalai. Tikroji citrinžolė – viena populiariausių rūšių. Šis daugiametis augalas auga tankiais kupstais ir kvepia citrina. Jo lapai šviesiai žali, ilgi, siauri, lygūs ir aštrūs. Žiedeliai beveik nepastebimi. Augdamas augalas suformuoja dailų kupstelį, kuris neplinta po daržą. Dėl to jį galima auginti vazonuose.

Mėgsta šilumą

Citrinžolės mėgsta ryškią šviesą (nors tarpsta ir išsklaidytoje saulės šviesoje), šilumą ir drėgmę. Geriau auga smėlingame, nedaug rūgščiame, nuolat drėgname dirvožemyje. Šiai žolei idealiausios pelkėtos, žemos drėgnos vietovės.

Citrinos žolė bijo šalčių, todėl atvirame grunte per vasarą tarpusius augalus rudenį būtina iškasti, persodinti į vazonus ir nešti į kambarį ant pietinės palangės. Žemiausia temperatūra 10 laipsnių šilumos. Pavasarį negalima staigiai pakeisti sąlygų. Nors žolė mėgsta ryškią šviesą, lauke prie jos reikia pratinti pamažu: iš pradžių palaikyti paunksnėje, po to daliniame šešėlyje ir tik galiausiai išnešti į saulėtą vietą.

Dauginimas ir priežiūra

Citrinžolės dauginamos sėklomis ir kero dalijimu. Pastaruoju būdu augalas dauginamas pavasario pabaigoje. Kitas būdas – prekybos centre nusipirkti šviežią citrinžolę su šaknelėmis, pasodinti į vazonėlį su kompostu ir pastatyti šiltoje, saulėtoje vietoje. Sėklų galima įsigyti specialiose parduotuvėse ir paberti anksti pavasarį. Kol sudygs, daigynas laikomas 13–18 laipsnių temperatūroje. Auganti citrinžolė laistoma gausiai, o žiemą – saikingai. Pavasarį ir vasarą ji tręšiama kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis. Suaugusio augalo stiebai pjaunami 3 kartus per metus.

Kadangi žolė gana aukšta, gėlyne ji sodinama galinėje dalyje arba viduryje. Ji yra puikus kontrastinis fonas žemesnėms vienmetėms ir daugiametėms gėlėms ir žolėms. Gerai dera su ricinmedžiais ir kanomis.

Naudingosios savybės

Citrinos žolė plačiai naudojama farmakologijoje. Joje gausu antioksidanto vitamino A. Augalo preparatais iš organizmo šalinami toksinai, valomos kepenys, tulžis, inkstai ir žarnynas. Taip pat jie mažina šlapimo rūgštį, cholesterolį, gerina virškinimą ir medžiagų apykaitą. Kadangi pasižymi antiseptinėmis savybėmis, gelbsti peršalus, mažina karščiavimą.

Citrinžolių aliejus taip pat turi antiseptinių savybių, todėl juo gydomos grybelinės ligos. Eterinis aliejus, gaunamas distiliuojant, visiškai panašus į citrinos aromatą. Jis plačiai naudojamas kosmetologijoje, šalina galvos skausmą, ypač tinka esant galvos svaigimui ir migrenai, grąžina jėgas, stimuliuoja intelektą, teigiamai veikia žmones, turinčius silpną vestibiulinį aparatą.

Aromaterapijoje naudojamas kaip antidepresantas, šalina stresą, padeda esant nemigai.

Naudojimas

Kulinarijoje naudojama tik apatinė balta citrinžolės stiebo dalis, lapai pašalinami. Stiebai tradiciškai naudojami Azijos virtuvėje kaip prieskonis gėrimams aromatizuoti, žuvies, paukštienos patiekalams gardinti. Ja taip pat tinka gardinti kiaulienos, jautienos valgius, žuvį ir vėžiagyvius, paskaninti ir aromatizuoti troškinius, sriubas bei marinatus. Žolė puikiai dera su kokoso pienu, ypač gaminant vištienos, žuvies ar kitų jūros gėrybių valgius. Ji jiems suteikia nepakartojamą – citrusų su migdolų gaidele – aromatą.

Šis prieskonis puikiai dera su kalendros lapais ir raudonomis saldžiosiomis paprikomis.

Tailande iš šios žolės ruošiama aromatinga gaivinanti arbata. Tam keli stiebeliai sukarpomi žirklėmis mažais griežinėliais, sudedami į puodelį ir užpilami verdančiu vandeniu. Po to atvėsinama. Patiekiama su ledukais, kartais su pienu ir cukrumi. Citrinžolių arbata puikiai dera su gvazdikėliais.

Citrinžolės vartojamos ne tik šviežios, bet ir džiovintos, susmulkintos. Prieš vartojimą pastarąsias reikia bent pusvalandį pamirkyti vandenyje ir tik tada dėti į maistą. Suvynioti į popierių švieži citrinžolių stiebai laikomi šaldytuve 2–3 savaites.

Natūralus repelentas

Citrinžolių sultys – natūrali priemonė, atbaidanti uodus. Jos aromato vengia vabzdžiai, todėl šis augalas ypač vertingas sode. Naudoti paprasta: nuplėštas stiebas stipriai patrinamas ir sultys užtepamos ant atvirų kūno vietų. Arba stiebai sumalami elektriniu smulkintuvu, o gautos sultys sumaišomos su spiritu lygiomis proporcijomis. 4 valandas garantuotai galima būti ramiems dėl įkyrių kraujasiurbių.

Susiję straipsniai


Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *