Kaip taisyklingai reikėtų rudenį balinti vaismedžius.

Baltasis sodo apdaras

Sodas

Kaip taisyklingai reikėtų rudenį balinti vaismedžius.

Kamienų balinimas – svarbus rudeninės sodo priežiūros etapas. Apsauginis kalkių arba dažų sluoksnis sergsti vaismedžių bei dekoratyvinių medžių žievę nuo temperatūrų kaitos, deginančių saulės spindulių, ligų ir kenkėjų.

Procedūrą specialistai rekomenduoja atlikti spalio–lapkričio mėnesiais, būtinai sausu ir giedru oru. Ir jokiu būdu neatmestinai.

Pradžia – jau pusė darbo

Medžių, ypač suaugusių, žievė retai kada būna idealios būklės. Ji linkusi trūkinėti, apmirti, apaugti samanomis ir kerpėmis. Tad prieš balinant kamienus juos reikia tam paruošti. Ir, skirtingai nei patį balinimą, tą daryti galima tik drėgnu oru.

Dauguma sodininkų įgudo kamienus valyti parankinėmis priemonėmis. Geriausia – plastikinėmis arba medinėmis. Bet sėkmingai naudojamos ir storos darbinės pirštinės, ir šveičiančios kempinės indams plauti. O štai metalinių instrumentų – gremžtukų, šepečių ir panašių – naudoti nerekomenduojama: galima pažeisti kamieną.

Nuvalytą medžių žievę būtina dezinfekuoti. Taip sunaikinami kenkėjai ir ligų sukėlėjai, apdorojamos valant pažeistos vietos.

Galima rinktis iš kelių dezinfekcijos būdų:

Vario sulfatas. 300–500 g ištirpdykite 10 litrų vandens ir apipurkškite medžių kamienus.

Geležies sulfatas. 300–500 g medžiagos ištirpdę 10 litrų vandens, apipurkškite kamienus.

Pelenai ir ūkiškas muilas. 10 litrų karšto vandens ištirpdykite 50 g ūkiško muilo ir 2–3 kg pelenų. Paimkite naują skudurą ir nuplaukite šiuo tirpalu medžių kamienus.

Pelenai. 2–3 kg pelenų suberkite į kibirą su 10 litrų vandens, labai gerai išmaišykite, užkaiskite ant ugnies ir užvirinkite. Šį koncentratą skieskite vandeniu 1:1 ir purkškite medžius.

Nepalikite atvirų žaizdų

Paskutinis vaismedžių paruošimo balinti etapas – kamienuose esančių žaizdų užglaistymas. Nuvalius žievę, bet koks medis tampa labiau pažeidžiamas visokioms ligoms, nors ir dezinfekuotas. Tad jei norite būti garantuotai jį apsaugoti, visas matomas žaizdeles, įtrūkimus, nuskeltą ir kitaip sužalotą žievę apdorokite specialia priemone.

Sodo tepalas. Jo paprasčiausia nusipirkti, bet galima ir pasigaminti. Tereikia skirtinguose induose ant silpnos ugnies ištirpdyti, o paskui sumaišyti 200 g bičių vaško ir 100 g kanifolijos. Į šį mišinį dar reikia pridėti 100 g riebalų. Tada šią masę, kol skysta, supilti į šaltą vandenį, o kai sustings, suminkyti į rutulį. Prieš tepant kamienų žaizdas tokiu tepalu jį reikėtų šiek tiek pašildyti, kad būtų lengviau darbuotis.

Molio plakinys. Tai iš esmės paprastas molio ir vandens mišinys, tik prieš tai paliktas nusistovėti kelias dienas, kad visi gumulėliai jame ištirptų. Tada dar įmaišoma karvių mėšlo, kol gaunama tirštos grietinės konsistencija. Šis koncentratas paskui labai gerai sumaišomas su nauja mėšlo porcija (santykis 1:1) ir pridedama 100 g vario sulfato. Savadarbis tepalas yra lengvai užtepamas ir gerai ant stambių žievės žaizdų.

Virė virė košę…

Balinimo mišinio paruošimas taip pat yra kruopštumo reikalaujantis darbas. Bet, laimė, nebūtinas: gatavo galima įsigyti specializuotuose sodo centruose ar ūkinių prekių parduotuvėse. Tereikia nuvažiuoti ir išsirinkti mišinį arba kalkių, arba molio pagrindu.

Didžiausias pirktinių balinimo priemonių pranašumas – jos neužkemša žievės ir leidžia medžiui lengvai kvėpuoti. Tačiau turi ir trūkumų: iki pavasario tokie „dažai“ nusiplauna ir vaismedžių kamienus reikia balinti iš naujo. Nors, kita vertus, atsakingi sodininkai prieš sezono pradžią ir taip pakartotinai balina kamienus, tad didelių sunkumų jiems tai nesudaro.

Be paprasčiausio varianto, dar yra ir pigiausias. Tai balinimo mišinys iš 3 esminių komponentų:

  1. Baltumos (kalkių arba kreidos).
  2. Lipniosios medžiagos (muilo, molio, pieno – kai kurie sodininkai mėgėjai naudoja net PVA klijus).
  3. Dezinfekcinės medžiagos (vario sulfato).

Sudedamosios dalys gali būti maišomos skirtingomis proporcijomis – pasirinkite savo nuožiūra:

1-asis receptas.

  • 2 kg gesintų kalkių,
  • 300 g vario sulfato (arba 500 g geležies sulfato),
  • 10 litrų vandens,
  • 1 šaukšto karbolio rūgšties (apsaugai nuo graužikų).

2-asis receptas.

  • 2,5 kg kreidos,
  • 10 litrų vandens,
  • 10 šaukštų muilo drožlių.

3-iasis receptas.

  • 2–2,5 kg gesintų kalkių,
  • 10 litrų vandens,
  • 250–300 g vario sulfato,
  • 1 kg riebaus mollio.

Visus komponentus būtina sumaišyti iki grietinės – arba skystos tešlos konsistencijos vientisos masės. Pernelyg tirštas balinimo mišinys paskui pradės gabalais luptis ir kristi nuo kamieno, pernelyg skystas tiesiog nutekės nuo žievės ir paliks ją neapsaugotą.

Geriau aukščiau, nei per žemai

Dažniausiai medžių balinimui sodininkai renkasi paprastus dažymo teptukus. Jais patogu darbuotis balinant ne tik labai jaunus medelius: minkšti šeriai nesunkiai prasiskverbia ir į itin gruoblėtos žievės tarpelius. Apdorojant labai brandžius stambiakamienius medžius galima sutaupyti pastangų ir laiko surišus 3–4 teptukus.

Tam tikrose situacijose balinimui tinka ir dažymo volelis – dar vienas darbą labai pagreitinantis ir jo kokybę gerinantis instrumentas.

Na, o jeigu puoselėjate didžiulį sodą, kurio viso voleliu ar tuo labiau teptuku nenubalintumėte, racionaliausia įsigyti dažų purkštuvą.

Prieš pradedant balinti medžius, svarbu žinoti, kokiame aukštyje reikėtų pradėti.

Įprastai sodo kultūroms balinamas visas kamienas nuo žemės iki pirmosios skeletinės šakos ir 1/3 apatinių skeletinių šakų ilgio.

Balinimo mišinį reikėtų tepti kruopščiai, kad vienodai padengtų visą kamieną. Naudojant purkštuvą, rekomenduojama purkšti dviem sluoksniais.

Klaidos gali brangiai atsieiti

Nubalinti medį ne taip ir sudėtinga, tačiau vis tiek egzistuoja kelios taisyklės, kurių patartina laikytis. Antraip net ir iš pažiūros nedideli defektai gali sukelti rimtų problemų. Kokias gi klaidas dažniausiai daro sodininkai mėgėjai balindami savo vaismedžius?

  • Balinimo mišinį užtepa atsainiai, todėl per neuždažytas vietas po žieve patenka kenkėjai, grybų sporos ir patogeniniai mikroorganizmai.
  • Ruošdami kamienus balinimui aplink medžius nepatiesia medžiagos krentančioms šiukšlėms surinkti. Taip nuo žievės pašalinti vabzdžiai ir sporos patenka į dirvą, kur sėkmingai peržiemoja ir pavasarį tęsia savo juodą darbą.
  • Balinimo mišinį tepa pernelyg storu sluoksniu, ir tas pradeda trupėti, byrėti. Optimalus sluoksnio storis – 2–3 mm.

     Ar žinojote?

Balinti medžius galima ir dažais – akrilo arba vandens emulsijos, – jeigu jų sudėtyje esama antigrybelinių ir baktericidinių komponentų. Jie taip pat apsaugos kamienus nuo ligas sukeliančių mikroorganizmų, galinčių prasiskverbti po žieve.

Tiesa, toks balinimo būdas turi ir minusų.

Akrilinių dažų negalima naudoti jauniems medeliams, nes jų žievė dar plona ir per juos negalės kvėpuoti. O vandens emulsijos dažai, nors puikiausiai apsaugo medžius nuo šalčių, neužtikrina pakankamai geros apsaugos nuo kenkėjų. Todėl į juos rekomenduojama būtinai įmaišyti vario preparatų.

Susiję straipsniai


Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.