Sapnuoti blogus sapnus kartais būna net labai sveika.

Atskleisti košmarų paslaptis

Įvairenybės Moteris

Sapnuoti blogus sapnus kartais būna net labai sveika.

Kaip dažnai mes naktimis bėgame persekiojami maniako, smingame sugedusiu lėktuvu į žemę arba niekaip negalime rasti išėjimo iš labirinto. Košmarus sapnuojame visi, tik retai nutuokiame, kodėl jie mus persekioja.

Mūsų protėvių laikyti demonų darbu, košmarai ilgą laiką mokslo nebuvo tiriami. Senovėje sapnų aiškintojai ir tie vengdavo pateikti kokias nors jų traktuotes, o košmarus regėjusiems „klientams“ tesiūlydavo ritualus, kaip jų atsikratyti, užuot ieškoję užslėptų prasmių.

Net ir dabar dar – o juk gyvename mokslo aukso amžiuje! – košmarų kilmė ir prasmė nėra iki galo aiški. Tačiau specialistai turi kelias hipotezes, kodėl sapnai kartais mus baugina ar net paralyžiuoja iš siaubo.

Pirmoji hipotezė: treniruotė

Neretai sapne regint košmarus širdis daužosi krūtinėje, mes dūstame ir galiausiai šokame iš lovos išpilti šalto prakaito. Kai kurių psichologų nuomone, tai nėra atsitiktinė fiziologinė reakcija. Gali būti, sako jie, kad tokį būdą aktyvuoti visus jutimo organus – savotiškai perjungti juos į pavojaus režimą – paveldėjome iš savo protėvių. Tie, neturėdami galimybių apsisaugoti nuo plėšrūnų, būdavo priversti net miegodami būdrauti pramerkę vieną akį, jei norėjo išgyventi. Tad, daro išvadą mokslininkai, atsirado košmarai, kaip įspėjimo apie potencialias grėsmes sistema. Kaip būtinybė, kad žmonija išliktų.

Šiuolaikinių psichologų vertinimu, ypač naudingi galėjo būti vadinamieji potrauminiai košmarai – tarkime, susapnuoti medžioklio, nukentėjusio nuo laukinio žvėries. Kitą kartą toks medžiotojas jau būdavo pasiruošęs, kad potencialus laimikis gali jį pulti.

Bet ar šie įspėjamieji signalai turi kokios nors naudos šiuolaikiniame pasaulyje? Aplinkoje, kurioje galimų grėsmių tiek daug, jog išgyvename stresą vien apie jas žinodami – nereikia nė patirties? Sutikite, ir patys dažnokai sunerimstate: o kas, jei gaisras arba baisi avarija, teroro aktas per atostogas užsienyje… Pradedant artimųjų saugumu ir baigiant grėsme netekti darbo, mes nuolat dėl ko nors jaudinamės. Tai kam mums reikalingas papildomas stresas sapnuose?

Psichoterapeutai įsitikinę, kad košmarai – tai viena iš reakcijų į stresą. Tokie sapnai esą šiuolaikiniam žmogui padeda iš naujo išgyventi traumuojančius įvykius, kad juos permąstytumėme ir įsisavintume visą su jais susijusią nemalonią informaciją.

Ir jeigu košmarai teaplanko porą kartų per metus, nieko baisaus. Tik blogiems sapnams ėmus persekioti nuolat, trukdant gyventi, būtina kreiptis į specialistą.

Gyvenimo atspindžiai

Skirtingais skaičiavimais, žmonių, kurių sapnuojami košmarai tokie šiurpūs, jog net bijo užmigti, yra nuo 2 iki 8 procentų. Tarp jų daug asmenų, kuriuos vargina įvairūs potrauminiai sutrikimai: tai karinių konfliktų dalyviai, teroro aktus išgyvenusios aukos. Tačiau slegiantys sapnai, medikų aiškinimu, persekioja ir sergančiuosius klinikine depresija. Tokie žmonės išvis daugiau sapnuoja, mat naktį jų smegenys apdoroja visą tą negatyvią informaciją, su kuria būdravimo metu nesusidoroja.

Pasikartojantys košmarai būdingi sergantiesiems hipertireoze ir kitomis skydliaukės ligomis, epileptikams, esant hormonų svyravimams – pavyzdžiui, menopauzės periodu. Todėl aiškinantis košmarų priežastį būtina ne tik atsižvelgti į žmogaus patiriamą stresą ar, kaip nurodė daktaras Froidas, bandyti sapnų keliu pasiekti pasąmonę, bet ir pasimatuoti kraujospūdį, išsitirti cukraus kiekį kraujyje, pasidaryti encefalogramą.

Vis dėlto, nors košmarų priežastys labai dažnai glūdi sveikatos problemose, išsikviesti juos galima ir tiesiog prieš naktį užvalgius silkutės ar padauginus alkoholio.

Gydytojai įspėja: aštrus, sūrus, gausiai prieskoniais pagardintas maistas bei svaigieji gėrimai veikia neuronų darbą. Dėl to baugius sapnius regime persivalgę arba pavartoję tam tikrų vaistų.

Amerikiečiai somnologai yra susidūrę su atveju, kai niekas ilgai negalėjo padėti košmarų persekiojamai moteriai. Vargšelė susirgo nemiga, prarado apetitą, tačiau jokia psichoterapija negelbėjo nuo naktinių siaubo filmų. Kol paaiškėjo, kad iš tikrųjų pacientė yra alergiška savo taip mėgstamiems persikiniams ledams. Vos tik liovėsi juos valgyti, košmarai iškart pasitraukė.

Nuostabiausia, jog pagalbos amerikietė greičiausiai taip ir nebūtų sulaukusi, jeigu ne ją gydyti ėmusis somnologė, pati išgyvenusi analogišką situaciją. Medikę metus kankino nemiga dėl blogų sapnų, nes prieš miegą valgydavo mėgstamų krevečių, kurioms nežinojo esanti alergiška.

Sapnas – gyvenimo veidrodis, jo neįmanoma analizuoti remiantis tik psichologijos žiniomis, tvirtina specialistai.

Košmaras, kaip įspėjimas

Ką gi daryti tiems kankiniams, kurie neserga jokiomis alerginėmis ligomis, neturi hormoninių sutrikimų, nemėgsta silkės ir nevalgo prieš miegą cepelinų su spirgučiais, bet vis tiek regi šiurpius sapnus? Tuomet belieka ieškoti slaptos jų prasmės.

Psichologai sako, kad tinkamai interpretavus košmarą jis gali padėti atskleisti mums kažkokią tiesą apie save, kurią lyg ir nujaučiame, tačiau nenorime arba negalime pripažinti.

Kitaip tariant, jeigu jums šiuo metu sapnuojasi košmarai, vadinasi, jūsų gyvenime vyksta kažkokie nemalonūs dalykai, bet to nesuvokiate. Tokiu atveju vienintelė išeitis – kreiptis į specialistą, kuris padėtų išsiaiškinti, kas gi yra ne taip.

Pasitaiko, jog košmarai bando apsaugoti mus nuo neapgalvotų poelgių. Vieną moterį Rusijoje nemalonūs sapnai ėmė kankinti susiruošus įsigyti butą sename name. Ji kreipėsi į psichologę, o ši, kadangi fiziškai pacientė buvo visiškai sveika, patarė ieškoti iš pirmo žvilgsnio neregimų košmarų priežasčių. Ir netrukus sužinojo kai ką, dėl ko nežinojo, juoktis ar verkti.

Pasirodo, virš to buto, kurį moteris ketino pirkti, veikė… viešnamis.

Moters smegenys, jai pačiai to nesuvokiant, surinko pakankamai netiesioginės informacijos, įrodančios vietos netinkamumą gyventi, ir pasąmonė pasiuntė pavojaus signalą „nepirkti!“ Deja, ne pačiu maloniausiu būdu – per košmarus. Bet vos tik rusė atsisakė minties pirkti nelemtą butą, jie iškart liovėsi.

Augimo „liga“

Turbūt nustebsite, kad daugiausia košmariškų sapnų regi visai ne suaugusieji, bet 3–10 metų vaikai. Šie būna susiję su visomis įmanomomis vaikiškomis baimėmis: likti vieniems, netekti jiems svarbių suaugusiųjų meilės, su jais išskirtiems.

Psichologams to priežastys atrodo akivaizdžios: vaikai yra pažeidžiamesni už mus.

Ir košmarai savaip tą atspindi, taigi daugeliu atvejų yra norma. Paprastai pakanka, kad tėvai išklausytų košmaro pažadinto mažylio, aptartų su juo blogo sapno turinį, apkabintų jį, ir vaikas nusiramins.

Košmarai vaikystėje labai naudingi. Jie išvalo vaiko psichiką, ištraukia į paviršių visus nerimą ir baimę keliančius dalykus. Tėvams tereikia nelikti abejingiems, palaikyti savo atžalą, kad vaikas kuo greičiau susigrąžintų saugumo jausmą, ir gąsdinantys sapnai nesikartos.

O ką gi su savo košmarais daryti mums, suaugusiesiems? Analizuoti, pataria psichologai. Ir jeigu sapnai pradeda gadinti gyvenimą, kreiptis pagalbos į juos arba į somnologus.

Nuo košmarų galima išsivaduoti. Juolab kad dabar egzistuoja įvairiausios technikos, kaip tą padaryti. Specialistai gali jus išmokyti pakeisti sapno eigą, pritraukti į jį malonių vaizdų ir galiausiai susikurti laimingą pabaigą. Žinovai tvirtina: per 1–2 mėnesius būtinai pajusite palengvėjimą.

Vietoj išvados

Vis dar nėra užtikrintai žinoma, kodėl mūsų smegenys kiekvieną naktį atlieka tą sudėtingą, smulkmenišką darbą – kurti sapnus. Turbūt ne dėl to, kad pasiųstų mums kokią nors tiesioginę žinią (nors yra tokia kategorija, kaip pranašingi sapnai, jie, deja, mokslo kol kas neištirti), antraip dažniau juos prisimintume. Labiau tikėtina, kad sapnai – savotiškas psichikos metabolizmas. Miegodami mes simbolių pavidalu išvystame tai, ką išgyvenome dieną ir kas mus jaudina. Taip, specialistų nuomone, mūsų psichika pati save stabilizuoja, balansuoja ir gydo.

Suprantama, tai ne vienintelė sapnų paskirtis. Kartais jie atskleidžia tas žmogaus sielos kerteles, kurios jam mažiausiai suprantamos ir sunkiausiai pasiekiamos būdraujant. Tai mūsų pasąmonės bendravimo su mumis būdas. Simbolinėmis formomis sapnai atskleidžia vidinius konfliktus ir sykiu pasufleruoja, kaip juos išspręsti.

Psichoterapijoje sapnai dalijami į kelias kategorijas. Yra vaikiški sapnai, padedantys suprasti, kokios charakteringos situacijos gali pasitaikyti žmogaus gyvenime ir kuo jose galima pasikliauti, į ką atsiremti. Sapnai „vizitai“, kuriuose mus lanko mirę giminaičiai, padeda palaikyti mūsų ryšį su artimaisiais. O kai sergame, sapnai gali net pasiūlyti gydymo būdą.

Visų rūšių sapnai suteikia mums kažkokios vertingos informacijos. Reikia tik būti dėmesingiems ir jos nepražiopsoti.

     NEREIKIA BIJOTI!

Paprastai pirmoji reakcija į blogą sapną būna pasistengti kuo greičiau jį pamiršti. Kartais tą padaryti net pavyksta. Tačiau jeigu košmaras arba į jį labai panašūs sapnai pradeda kartotis, pabandykite priimti jį kaip žinią. Psichologai patikina: teisingai suprastas košmaras niekada negrįžta. Todėl:

Užsirašykite, ką sapnavote. Galite nuodugniai arba tik esminiais bruožais. Taip geriau jį atsiminsite.

Apmąstykite regėtus vaizdinius. Jeigu susapnavote, pavyzdžiui, raganas, pabandykite prisiminti, kada ir iš ko pastarąjį kartą buvote apie jas girdėję arba ką jums jos priminė.

Išanalizuokite savo jausmus. Prisiminkite, ką jautėte sapne. Ar tai buvo nerimas? O gal baimė, grėsmė? Tada pagalvokite, kokiomis aplinkybėmis išgyvenote šiuos jausmus tikrovėje.

Pažaiskite asociacijomis. Jei sapne regėta sąlyginė ragana užrakino jus savo trobelėje, ar negali tai būti kažkaip su iję su viršininku, paskyrusiu jus vadovauti projektui, kuris jums visai nepatinka?

   Įdomus faktas

  • Košmarus dažniau sapnuoja moterys, teigia tyrėjai iš Monrealio universiteto Kanadoje. O dažniausiai pasitaikanti košmarų tema – fizinė agresija.
  • Specialistai paprašė 572 asmenų 5 savaites užrašinėti savo sapnus. Taip jie surinko 10 000 ataskaitų, iš kurių 253 pasakojo apie košmarus.
  • Be smurto, eksperimento dalyviai sapnavo mirtį, sveikatos problemas ir visokias grėsmes. Tačiau juos stebėję tyrėjai pabrėžia, jog būtų neteisingą manyti, kad košmariškų potyrių sukelia tik tokie sapnai. Pavyzdys: vienas tyrime dalyvavęs vyras didžiausią siaubą gyvenime teigė patyręs, kai susapnavo… pelėdą.

Susiję straipsniai


Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.