Eustoma – labai gražus augalas blizgančiais pilnaviduriais, tarsi vašku padengtais lapais ir švelnių atspalvių žiedais.

Airiška rožė – eustoma

Gėlės ir augalai Sodas

Eustoma – labai gražus augalas blizgančiais pilnaviduriais, tarsi vašku padengtais lapais ir švelnių atspalvių žiedais.

Šių gėlių yra įvairių rūšių. Visos jos labai dekoratyvios. Štai stambiažiedės eustomos užaugina didelius, maždaug 7–8 centimetrų skersmens žiedus.

Žiedų spalvų paletė taip pat didelė: joje vyrauja violetinė, balta, rožinė, balta su spalvotais krašteliais ir kitos. Nevisiškai išsiskleidę žiedeliai primena rožių, o visiškai – didžiųjų aguonų. Eustomų stiebai tvirti, siekia 80–90 centimetrų. Nuo jų vidurio augalai pradeda šakotis, taip vienas augalas atrodo tarsi didelė puokštė. Ant vieno stiebo išsiskleidžia daug žiedų – maždaug iki 35.

Visų rūšių eustomos turi ilgus žiedstiebius, kuriuos galima pasimerkti, naudoti puokštėms. Vazoje šios gėlės laikosi labai ilgai.

Airiška rožė sparčiai populiarėja visame pasaulyje, ypač Europoje, dėl ištvermingumo ir puošnumo.

Šiuolaikiniai hibridai ir rūšys

Perkant eustomų sėklas arba daigus reikia žinoti, kad jos būna žemaūgės, tinkamos laikyti ir kambariuose, balkonuose, bei aukštaūgės – dažniau auginamos sodininkų skinti.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į gėlių rūšį: vienos būna vienmetės, kitos dvimetės.

Nors nuostabiais šių gėlių žiedais norisi džiaugtis kuo ilgiau, mėgėjams specialistai rekomenduoja rinktis tik vienmetes eustomas. Tokias be vargo galima auginti ir kambariuose.

Dvimetes airiškas rožes auginti sudėtingiau. Šias gėles dažniausiai augina tik profesionalai, turintys šiltnamius.

Eustomų žiedai gali būti dviejų rūšių – pilnaviduriai ir paprasti.

Kaip sėti

Eustomų sėklos labai smulkios, todėl dažniausiai parduodamos granuliuotos. Sėjamos žiemą – sausio mėnesį. Pasėjus per vėlai žydėjimas nusivėlina iki vėlyvo rudens, kada prasideda pirmieji šalčiai.

Eustomoms tinka lengva ir puri, neutralios reakcijos žemė. Rūgštesnė terpė augalui neleidžia normaliai vystytis.

Kad sėklos gerai sudygtų, būtina palaikyti drėgmę ir šilumą, todėl po sėjos daigynas būtinai uždengiamas plėvele arba kita danga. Pasėtų sėklų užžerti žemėmis nereikia, pakanka tik šiek tiek įspausti į substratą.

Jei daigynas laikomas uždengtas, sėklų laistyti nereikia, tačiau būtina stebėti žemės drėgnumą. Dieną optimali dygimo temperatūra nuo 22 iki 25 laipsnių šilumos, o naktį nuo 20 iki 21 laipsnio.

Kadangi eustomos sėjamos žiemą, kai augalams trūksta šviesos, daigus būtina papildomai apšviesti dirbtine šviesa. Kitaip jie ištįs ir nusilps.

Pikavimas

Pirmieji daigeliai pasirodo po dešimties dvidešimties dienų. Pusantro mėnesio eustomas jau galima pikuoti. Vienam daigeliui imamas iki 6 centimetrų skersmens vazonėlis, didesniuose jų augimas sulėtėja. Po kiek laiko šias gėles reikia vėl persodinti, tik jau į didesnius 8–10 centimetrų vazonus.

Perkelti eustomas iš vieno vazoną į kitą reikia labai atsargiai, nepažeidžiant žemės gumulo.

Persodinti daigeliai prigyja gana gerai ir greitai pradeda vešėti.

Dėžės arba daigyklos su supikuotomis gėlėmis dar kurį laiką laikomos uždengtos plėvele arba kita danga. Vėliau augalai pamažu pratinami prie gryno oro. Šiuo metu ypač svarbu pratinti eustomas prie būsimų augimo sąlygų. Jeigu, pavyzdžiui, jas planuojate laikyti namuose, kur sausas oras, jos gali sunkiai tarpti, o vėliau galbūt ir žūti. Taigi labai svarbu joms sudaryti tinkamą mikroklimatą.

Eustomos paprastai auginamos iš sėklų, tačiau kai kurie bando jas dauginti vegetatyviniu būdu. Tai nėra patikima, nes dažnai auginiai žūsta – dėl silpnos šaknų sistemos net menkiausias pažeidimas pasibaigia jauno augalėlio žūtimi.

Sodinimas

Eustomos mėgsta saulėtą ir nuo vėjų apsaugotą vietą, todėl daugelis šias gėles laiko oranžerijos augalais, nors jos gali augti ir gėlyne.

Šios gėlės gerai veši derlingame ir lengvame dirvožemyje. Prasidėjus aktyviam augimui eustomas reikia tręšti kartą per savaitę. Tam puikiai tinka ir kompleksinės mineralinės trąšos.

Į atvirą gruntą eustomos sodinamos praėjus pavasarinėms šalnoms. Iš pradžių jas kurį laiką vis tiek rekomenduojama nakčiai pridengti daržo plėvele, kad galėtų pamažu adaptuotis prie naujų sąlygų.

Kai augalai prigyja ir sustiprėja, jų dengti nebereikia.

Žydėjimas

Prieš žydėjimą augalas apsipila daugybe žiedpumpurių, iš kurių vėliau išsiskleidžia puošnūs žiedai.

Jie akį džiugina ilgai – maždaug porą mėnesių, žinoma, jei neužeina šalnos. Šiltesnio klimato zonoje, kur šalčiai prasideda vėliau, eustomos sužysta pakartotinai, nupjovus nužydėjusius žiedstiebius.

Susiję straipsniai


Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *