Čia gali būti tai, ko reikia
Visai nebūtina atsitverti nuo kaimynų akmeninėmis sienomis ar betoninėmis tvoromis – pakanka tiesiog pasisodinti gyvatvorę ir… apsišarvuoti kantrybe. Gyvatvorės saugo kiemus ir sodus nuo sniego bei gatvės dulkių, vėjo ir triukšmo. Jomis galima padalyti sodą į kelis plotus pagal skirtingas jų funkcijas – pavyzdžiui, daržo ir poilsio zonas. Galima net paslėpti nedailiai atrodančią komposto krūvą […]
Skaityti toliau
Lietuvos gyventojams jų namus supanti veja yra ne tik vienas iš aplinkos elementų. Kas antras (51 proc.) išpuoselėtoje vejoje mato grožį, 4 iš 10 (38 proc.) žiūrėdami į tokią veją jaučia ramybę, o kas penktas (19 proc.) – pasididžiavimą, rodo bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi apklausa. Tiesa, nemažai žmonių prisipažįsta, kad jų veja niekada nebūna […]
Skaityti toliau
Kolorado vabalai – didžiausi bulvių kenkėjai. Nuo žemės paviršiaus jie gali nušluoti visą šakniavaisių derlių. Šie kenkėjai nebuvo laikomi tokiais pavojingais iki tol, kol Kolorado valstijoje XVIII amžiuje jie sudorojo visą bulvių derlių. Nuo tada iš Šiaurės Amerikos kilę kolorado vabalai kelia siaubą bulvių augintojams. Kodėl jie taip sunkiai įveikiami? Egzistuoja dešimtys, jeigu ne šimtai, […]
Skaityti toliau
Pomidorų maras, arba fitoftorozė, – pavojinga ir greitai plintanti liga, gerai žinoma sodininkams. Pirmiausia ant pomidorų lapų atsiranda bronzinės spalvos dėmių, apatinėje lapų pusėje – pilkų apnašų, paskui pažeidžiami žali pomidorų vaisiai. Liga vystosi esant drėgnam orui ir temperatūrų kaitai. Ji gali gerokai sumažinti derlių. Pasirodžius pirmiesiems ligos požymiams arba profilaktiškai pomidorai gali būti purškiami fungicidais […]
Skaityti toliau
Spragšių lervos – vienos iš pavojingiausių kenkėjų, galinčių gerokai sumažinti derlių. Didžiausia žala daržovėms Didžiausią žalą daro ne patys spragšiai, o jų lervos. Jos gyvena dirvoje ir minta požeminėmis augalų dalimis. Šios kirmėlės kietos, geltonos ar rusvos spalvos, iki 25–30 milimetrų ilgio, ryškiai segmentuotos, su tamsesne galva ir trimis poromis krūtinės kojų. Spragšių lervos dirvoje […]
Skaityti toliau
Dirva dėl joje esančių cheminių elementų gali būti rūgšti, neutrali ir kalkinga. Jos rūgštingumas žymimas lotyniškomis raidėmis pH su atitinkamu skaičiumi – nuo 1 iki 14. Kiekvienas sodininkas privalo žinoti savo dirvos rūgštingumą, nes nuo to priklauso derlius. Augalams dažniausiai reikalingi neutralūs, silpnai kalkingi ir silpnai rūgštūs dirvožemiai. Labai rūgštūs tinka tik nedaugeliui, nes naudingos […]
Skaityti toliau
Žaliaodžiai pailgi tradiciniai agurkai – ne vieninteliai savo „giminės“ atstovai – jų rūšių yra gerokai daugiau, dažniausiai egzotinių. Nors kai kurie labiau primena vaisius arba uogas arba nevalgomus augalus, iš tiesų jie skanūs ir kvapūs. Dažnas jų gali tarpti mūsų daržuose arba netgi ant palangės, balkone kaip dekoratyvus vijoklinis augalas. Baltieji agurkai – delikatesas Nuo įprastų […]
Skaityti toliau
Balža – naujas ir mažai žinomas augalas. Jis, kaip ir krienai, priklauso bastutinių šeimai. Lapai dideli, formuoja pusiau pakeltą skrotelę, žiedai balti, šaknis cilindro formos, sultinga, baltu minkštimu, giliai įauganti į dirvą. Ilgos 3–5 centimetrų skersmens šaknys tinkamos maistui tiek šviežios, tiek konservuotos. Jos naudojamos panašiai kaip ir krienai – dedamos į padažus, salotas, agurkų […]
Skaityti toliau
Kartą pamačius įspūdingąsias visterijas jų nepamirši niekada – negali nesižavėti nepakartojamo grožio žiedų jūra. Mėgsta šilumą Tai vijokliniai krūmai, užaugantys iki 18 metrų aukščio. Šie augalai šilumamėgiai, todėl geriausiai tarpsta tik šiltesnio klimato šalyse – Kaukaze, Kryme, Užkarpatėje. Ten jie žydi ypač gausiai ir ilgai. Vėsesnio klimato zonose žiemai šiuos augalus reikia gerai apdengti. Visterija […]
Skaityti toliau
Prasideda vabzdžių sezonas, todėl pats metas susimąstyti, kaip juos atbaidyti ir apsaugoti sodą. Daugelis vabzdžių maitintis ir degintis vietos ant savo mėgstamų augalų ieško pagal kvapą. Tarp aromatingų sodo augintinių gausu atbaidančių arba klaidinančių nekviestus svečius, pavyzdžiui, pasodinus šalia kultūrinių augalų smarkiai kvepiančius dašius, pelėdgalviai nesugebės rasti kelio prie augalų maitintojų. Tokius augalus, pasižyminčius fitoncidinėmis […]
Skaityti toliau